Šiame darbe pristatomas bandymas atkurti keltų-galų mitą apie vandenų arba ežero žirgą, vadinamą kelpiu. Tyrime taikomas semiotinės analizės metodas, kurį sukūrė ir išvystė Algirdas Julius Greimas (1917–1992). Šiuo metodu siekiama atskleisti prasmės generavimo principus bei sudėtingą mitinio diskurso struktūrą. Pagrindinis darbo tikslas yra apibrėžti kelpio funkcijas keltų- galų mitiniame universume. Darbą sudaro dvi pagrindinės dalys – teorinė ir praktinė. Teorinėje dalyje apžvelgiamas Greimo semiotinis prasmės kūrimo modelis. Čia išdėstomi pagrindiniai metodo principai, supažindinama su svarbiausiomis kategorijomis, aprašomi prasmės elementų tarpusavio ryšiai. Praktinėje darbo dalyje aptariami kelpio izotopiją sudarantys konceptai. Ją sudaro septyni skyriai, kuriuose analizuojami arklio ir vandens įvaizdžiai, pagoniškoji mirties samprata ir pomirtinio pasaulio projekcija. Apibendrinus tyrimo rezultatus galima teigti, kad visi semantiniai elementai, sudarantys kelpio izotopiją, patvirtina iškeltą hipotezę, kad vandenų žirgas senajame keltų tikėjime funkcionavo kaip mirusiųjų sielų keltininkas į mirusiųjų karalystę. / The work attempts at the semiotic recosntruction of of the kelpie (kelpy) myth. The analysis is based on the semiotic method created and developed by Lithuanian born scholar Algirdas Julius Greimas (1917 - 1992), in western scholarly environment also known as Algirdas Julien Greimas. The firts chapter of the thesis describes the semiotic model of the construction of meaning. It explains the concept of the generative pathway which includes three stages of meaning articulation: the deep, narrative and discursive levels. The second chapter exlpores the mythical figure of the kelpie. It discusses the subordinate concepts of the horse, water, death (and its aspects) and the ancient projection of the Afterlife and depicts their significance in the structure of the Celtic-Gaelic kelpie myth.