Kai pradėjau rašyti magistrinį darbą (2006 m.), tai Lietuvos nacionaliniai parkai (išskyrus Aukštaitijos nacionalinį parką) gyvavo jau penkiolika metų, nes visi jie įkurti 1991 m. ir turi labai svarbią reikšmę visai Lietuvos saugojamų teritorijų sistemai. Jie yra įkurti išsaugoti tautai, visoms jos kartoms vertingą gamtiniu, kultūriniu ir istoriniu požiūriu Lietuvos etnokultūrinį palikimą, vertingus moksliniu požiūriu kraštovaizdžio kompleksus, propaguoti Lietuvos etninių rajonų materialinį bei dvasinį kultūrinį palikimą, sudaryti sąlygas poilsiui ir turizmui. Šias funkcijas jie sėkmingai atlieka, tačiau visuose parkuose kiek mažiau akcentuojamos labai sudėtingos socialinės ekonominės ir ypatingai demografinės problemos. Todėl šiame darbe labiau akcentuojamos būtent jos. Trakų istorinis nacionalinis parkas – yra unikalus ne tik istoriniu požiūriu, bet ir savitas demografinių urbanistinių procesų raidoje. Šiame parke vykstantys nepalankūs socialiniai-ekonominiai, o ypač demografiniai procesai kelia didelę grėsmę parko išlikimui. Todėl pateikta jau apdorota ir išanalizuota demografinė informacija ypač naudinga rengiant programas šių parkų išsaugojimui. Darbo tikslas-apžvelgti Trakų rajono gamtos ir kultūros išteklių ypatumus, atlikti Trakų miesto ir jo apylinkių (TINP teritorijoje) sociogeografinę analizę, analizuojant demografinę situaciją 1989-2004 m. išskiriant socialinius pokyčius, remiantis literatūros, mokslinių šaltinių analize bei statistiniais duomenimis, atlikti... [toliau žr. visą tekstą] / When I started writing this master degree paper in 2006, national parks in Lithuania, with the exception of Aukštaitijos national park, had been existing for 15 years, as they all were found in 1991. Now they have a very important meaning to the whole system of Lithuanian preserved territories. They were found in order to preserve naturally, culturally and historically valuable Lithuania’s ethnocultural heritage, scientifically valuable landscape complexes, to propogate material and mental cultural heritage of Lithuania’s ethnical regions, to create conditions for leasure and tourism. They fulfill these functions, however, all the parks emphasize less very complicated social economic and especially demographic problems. Thereforethis work lays a greater stress on them. Trakai historic national park is unique not only historically but also in the development of demographic urbanistic processes. The unfavourable socioeconomic and demographic process going on there threaten the survival of the park. Here is given the already analyzed demographic information very usefull in preparing programs for the preservation of the park. The aim of the work is to make an overview of the peculiarities of natural and cultural resources of the Trakai district, to make a sociogeographic analysis of the city of Trakai and its districts (in the territory of TINP). This will be done analyzing the demographic situation in 1989 – 2004, pointing out social and economic changes. I will... [to full text]