Ekonominiai nusikaltimai, tokie kaip kontrabanda ar neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos, daro didelę žalą, Lietuvos Respublikos bei visos Europos Sąjungos finansų sistemai. Šių nusikaltimų darymu siekiama išvengti privalomų mokėti mokesčių, siekiant prekes realizuoti vietinėje rinkoje mažesnėmis kainomis. Taip daroma žala teisėtai veikiančioms ir mokesčius mokančioms įmonėms. Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, būtina jo veikoje nustatyti visus nusikalstamos veikos, numatytos LRBK specialiosios dalies dispozicijoje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Nenustačius asmens veikoje nors vieno iš būtinų LRBK 199 ar 200 straipsniuose numatytų nusikaltimų požymių, asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už kontrabandą ar neteisėtą prekių ar produkcijos neišvežimą iš Lietuvos Respublikos. Šiame darbe aptariami LRBK 199 ir 200 straipsniuose numatyti nusikaltimų požymiai, kurie yra svarbūs baudžiamosios atsakomybės kilimui už kontrabandą ar neteisėtą prekių ar produkcijos neišvežimą iš Lietuvos Respublikos, ir kurių tinkamas inkriminavimas praktikoje yra problematiškas. / Economical crimes, such as smuggling or illegal non-exportation of goods or production from the territory of the Republic of Lithuania, causes substantial losses to the financial system of the Republic of Lithuania and European Union. Such crimes are committed with the aim to avoid payable taxes, thus selling goods in the market at lower prices. Such activity causes losses for legally operating companies, which pay all the taxes. In order to have the grounds for prosecution, it is essential to determine objective and subjective evidences of criminal act defined in the disposition of the special part of Criminal Code of the Republic of Lithuania (CCRL). The person cannot be prosecuted for smuggling and illegal non-exportation of goods and production from the Republic of Lithuania, when even one of the prerequisite evidences of criminal act, which are defined in articles 199 or 200 of CCRL, is not identified in the person’s activity. In this topic the evidences of criminal act, which are defined in articles 199 and 200 of CCRL and which are important for initiating prosecution for smuggling and illegal non-exportation of goods and production from the Republic of Lithuania, as well as the problems arising with proper incrimination of these evidences, are discussed.