Šiame magistro darbe gilinamasi į viktimizaciją Lietuvoje analizuojant nusikaltimų aukų situaciją mūsų bei užsienio šalyse. Apžvelgus kriminologijos, bendrosios bei naujosios viktimologijos krypčių atstovų mintis, paaiškėjo, jog nuo nusikaltimų nukentėję asmenys nėra suvokiami vienareikšmiškai, o pats terminas „nusikaltimo auka“ gali įgyti skirtingą reikšmę priklausomai nuo to, kaip traktuojamas nusikaltimas, nuo šalies politinės valios ar visuomenės bendrojo intereso. Nuo XX a. vidurio tiek visuomeninėje, tiek akademinėje sferose imama aktyviai domėtis nusikaltimo auka, jos padėties gerinimu, priimami tarptautiniai dokumentai, reglamentuojantys nusikaltimų aukų teises ir pagalbą. Šalinant neigiamus kriminalinės viktimizacijos padarinius, orientuojamasi į fizinius, psichologinius, materialinius bei socialinius nuostolius, kuriuos patyrė auka, o taip pat į kompleksinį teikiamos pagalbos pobūdį minėtai žalai kompensuoti. Laikantis Europos Sąjungos nustatytų bei stengiantis neatsilikti nuo tarptautinių reikalavimų, Lietuvoje taip buvo susirūpinta gerinti nukentėjusių asmenų situaciją. Buvo parengti baudžiamųjų įstatymų tobulinimai, priimti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos bei smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymai. Tačiau atliktų nacionalinių viktimologinių tyrimų duomenys, santykinai nedidelis skaičius asmenų, besikreipiančių valstybės numatytos teisinės ir socialinės pagalbos verčia abejoti efektyviu nusikaltimų aukų teisių bei interesų... [toliau žr. visą tekstą] / The analysis of victimization, the situation of crime victims in Lithuania and in foreign countries are presented in this master graduate thesis. The review of the ideas of criminologists, general and „the new“ victimology exponents has showed that there is no one unambiguous perception of „crime victims“, this definition can be determined differently depend on the way a crime is charasterized, political purposes or public interests. Since the middle of 20th century an active interest of crime victim, the development of its situation has show up in academic and public field. International documents, minimal standarts regulating rights and support services for crime victims has been decreed. An elimination of negative effects of criminal victimization is orientated to physical, psychological, material and social injuries a crime victim has suffered and integrated support services to compensate these losses. Following the requisitions of the European Union and trying to keep with international standarts Lithuania has concerned with the situation of its crime victims as well. The country has prepared some developments of criminal law, adopted compensation schemes for crime victims, introduced a state-guaranteed Legal Aid. Data of national victimological surveys, rather little amount of people who apply and obtain social and legal aid create doubts about an effective implementation of rights and support service for crime victims. These questions were the main reason to give an... [to full text]