Santuokos sudarymu sukuriami šeimos teisiniai santykiai: vyras ir moteris įgyja specifinį teisinį statusą – tampa sutuoktiniais, o kartu perima asmenines neturtines ir turtines teises ir pareigas. Sutuoktinius, įgyvendinant turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo teises, sieja glaudūs tarpusavio priklausomybės, artimi santykiai, kurie iš esmės sudaro jų teisinių santykių turinį. Santuoką sudariusių asmenų turtinių santykių aiškumas tampa ypač aktualiu klausimu užtikrinant bei apsaugant tiek pačių sutuoktinių, tiek trečiųjų asmenų interesus, kadangi, nesudarius vedybų sutarties, bet koks susituokus įgytas turtas tampa bendrąja jungtine nuosavybe. Sutuoktinių nuosavybės teisės į individualią įmonę , kaip turtinį kompleksą, ją įkūrus po santuokos sudarymo, ir yra šio darbo objektas. Viena kylančių problemų susijusi su neapibrėžtumu, tarpusavyje lyginant Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse ir LR Individualių įmonių įstatyme įtvirtintas normas: remiantis CK formulavimu, santuokos metu įsteigta įmonė priskirtina bendrajai jungtinei nuosavybei, tuo tarpu IĮ įstatyme reglamentuojama, kad IĮ steigėju ir savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo, šiuo atveju – vienas iš sutuoktinių. Šio darbo tikslas - išanalizuoti, ar IĮ gali turėti kelis savininkus. / Family relations are established by conjugnality of a man and a woman: they come into position of a husbant and a wife and obtains personal property and non-property rights and interests. Wedded persons are bond by close interdependence ties that make the essence of their legal relations. The clarity of property relations of wedded persons is very important to secure and protect not only their, but also the interests of third parties, i. e. creditors, because in the absence of wedding contract, property acquired during the marriage is automatically presumed to be owned jointly by both spouses. The ownership of a company organized as a sole proprietorship that is established by one of the spouses while being in marriage is the object of this work. The problem of interdetermination arises while seeking to determine the ownership rights of spouses to a SP: Lithuania‘s Civil Code sets the rule that company established during the marriage is presumed to be an object of community property, whereas the Statute of Sole Proprietorships‘ allows a company organized as SP to be owned by a single person, in this instance – one of the spouses. The issue of this work is to analyse if a company organized as SP may have a few owners.