Prekių muitinio įvertinimo taisyklės, kurių svarba apskaičiuojant advaliorinius muitus nekvestionuotina, pripažįstamos vienu iš netarifinio reguliavimo barjerų tarptautinės prekybos srityje. PPO Susitarimas dėl VII straipsnio ES lygmeniu įgyvendintas priėmus Tarybos reglamentą – tiesiogiai taikomą aktą - nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą bei jo Įgyvendinimo nuostatas. Valstybių narių kompetencija muitų teisės bei prekių muitinio įvertinimo reguliavimo srityje apribojama tik papildančių bei esamą reglamentavimą detalizuojančių normų priėmimu. Prekių muitinio įvertinimo taisyklės numato šešis muitinės vertės nustatymo metodus, iš kurių pirmenybė teikiama sandorio vertei, kaip labiausiai atitinkančiai komercinę praktiką ir verslo bendrijos poreikius. Remiantis ETT praktika, į prekės muitinę vertę turi būti įtraukti visi ekonominę vertę turintys elementai ir vertės koncepcija kryptingai plėtojama realiosios vertės linkme. Muitinei sandorio vertę pripažinus nepriimtina, EB Muitinės kodeksas numato alternatyvius muitinės vertės nustatymo metodus, kurie turi būti taikomi griežtai hierarchine tvarka: pirmiausiai taikomas tapačių, tuomet panašių prekių vertės metodas, dedukcinis bei apskaičiuotosios vertės (taikomas retai, dažniausiai tarp susijusių asmenų). Nepavykus importuojamų prekių muitinės vertės nustatyti nė vienu iš minėtųjų metodų, taikomas vadinamasis paskutiniojo šanso metodas, kuris iš esmės žymi anksčiau taikytų metodų pakartotinį taikymą laisviau interpretuojant... [toliau žr. visą tekstą] / Rules for the valuation of goods at customs being essential instrument while determining the duty to be paid on an imported good if the rate of duty is ad valorem is to be regarded as one of the non-tariff barrier for international trade. For this reason, WTO agreement on customs valuation, which aims for a fair, uniform and neutral system for the valuation of goods for customs purposes, has been implemented throughout EU in form of directly applicable Community Customs Code and its Implementing provisions. As a consequence, member states are free while enacting only subsidiary and complementary regulation. To be more precise, regulation of customs valuation provides a number of different methods which must be considered in strict order for arriving at the customs value. Firstly, in the most broad scope must be applied Transaction Value (if satisfying certain conditions), as it conforms to commercial realities. According to European Court of Justice doctrine, customs value must include all elements construing economic value of the goods, for this reason the concept of value is systematically developed in order to satisfy in the meaning of real transaction value. As a consequence of rejection of transaction value, subsidiary methods must be applied in strictly hierarchical order: Identical goods value, Similar goods value, Deductive value (which may be divided into contemporary sales, later sales and derived goods sale), Computed value (which is seldom applied in practice... [to full text]

Lietuvos Respublikos muitinės vaidmuo smarkiai pasikeitė nuo 2004 m. gegužės 1 d. Po įstojimo į ES prekės valstybių narių teritorija juda be jokių prekybos apribojimų, o importuojamoms iš trečiųjų šalių prekėms taikomi vienodi tarifai ir kvotos. Lietuva atsakinga už ES išorinės sienos apsaugą, todėl padidėjo jos atsakomybė tikrinant iš trečiųjų šalių gabenamas prekes. Po 2004 m. pasikeitė ir muitinės, kaip mokesčių surinkėjos vaidmuo – kadangi muitai ir muito mokesčiai yra sudedamoji ES nuosavų išteklių sistemos dalis. Kadangi muitinis apmokestinimas siejamas su trimis pagrindinėmis charakteristikomis – prekių kilme, prekės kodu, prekių muitine verte, todėl muitinė atlikdama savo, kaip mokesčių surinkėjos vaidmenį, visų pirma, turi įvertinti ir atlikti patikrinimus, susijusios su šiomis charakteristikomis, kadangi daugiausia muitų teisės aktų pažeidimų kaip tik ir nustatoma šioje srityje. Lietuvos muitinė, būdama atsakinga už rinkos ir visuomenės apsaugą bei mokesčių administravimą, turi siekti šių tikslų: • Įdiegti kompiuterizuotą rizikos valdymo sistemą, siekiant užtikrinti efektyvią prekių ir asmenų judėjimo kontrolę; • Tapti koordinuojančia institucija, atsakinga už prekių judėjimo per išorines ES sienas kontrolę; • Imtis atitinkamų, tarptautinius standartus atitinkančių priemonių ir metodų atliekant prekių ir transporto priemonių patikrinimus; • Skatinti ir vystyti muitinių bendradarbiavimą, užtikrinti efektyvų keitimąsi informacija ir taip operatyviau atskleisti galimus... [toliau žr. visą tekstą] / After joining EU the tasks of Lithuanian Customs Authorities rapidly changed, because they became responsible for the protection of external EU borders. Customs plays a vital role in protecting borders from the entry of illegal and harmful goods. EU Customs Union is based on a main principle – free movement of goods, which means that the goods between EU territory can move without no restrictions applied. Since 2004 Customs as tax collector‘s role also change – customs duties form a part of Communities own resources system. The main characteristics that have an impact on customs duties applied are origin of goods, tarriff clasification and customs value and because of that the most of the customs law infringements accur then the import operations are performed. This is why the customs authorities should carry out the inspections on these elements very carefully. The tasks in the market and society protection and tax administration include the following: • to implement a computerized risk management system related to goods, customs procedures and persons, and to integrate it into EU risk management process; • to become a coordinating institution, responsible for control of goods being transported through the external EU borders of Lithuania in the integrated state border protection system of the Republic of Lithuania; • to ensure control of movement of goods by implementing modern measures and methodologies, as used in other EU Member States, for customs examination of goods... [to full text]