Darbo tikslas – nustatyti formalaus ir neformalaus priverstinio hospitalizavimo į psichiatrijos stacionarą paplitimą, priverstinai hospitalizuojamų pacientų klinikinį profilį, prievartos stiprumą įtakojančius veiksnius ir priverstinio hospitalizavimo objektyvias baigtis. Darbas vykdytas registruojant priverstinius hospitalizavimus, tyrimo instrumentais apklausiant formaliai priverstinai ir savo noru hospitalizuotus pacientus bei naudojant perspektyvųjį tyrimo metodą iš medicininės dokumentacijos įvertinant rehospitalizavimo rodiklius. Buvo nustatytas 23–39 105 gyventojų per metus formalių priverstinių hospitalizavimų rodiklis Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro aptarnaujamoje teritorijoje 2003–2005 m. Iš visų savo noru hospitalizuotų pacientų 17 procentų jautė prievartą hospitalizavimo metu, t. y. buvo neformaliai priverstinai hospitalizuoti. Formaliai priverstinai hospitalizuotų ir neformaliai priverstinai hospitalizuotų pacientų dauguma socialinių demografinių, psichopatologijos, gyvenimo kokybės bei gydymo charakteristikų buvo panašios, tačiau formaliai priverstinai hospitalizuoti pacientai jaučia stipresnę prievartą, pasižymi dažnesne agresija, mažiau patenkinti gydymu nei neformaliai priverstinai hospitalizuoti pacientai. Hospitalizavimo metu jaučiamos prievartos stiprumas buvo labiausiai susijęs su verbaline agresija. Tyrimo metu nustatyta, kad formaliai priverstinai ir neformaliai priverstinai hospitalizuoti pacientai, palyginus su savo noru hospitalizuotais ir... [toliau žr. visą tekstą] / The study is aimed at determining the prevalence of formal and informal involuntary hospitalisation, the clinical profile of involuntarily hospitalised patients, the factors that have an impact on the degree of coercion and the objective outcomes of involuntary hospitalisation. Assessment of the prevalence of formal involuntary hospitalisation was carried out. Socio-demographic and clinical data of formally and informally involuntarily hospitalised were collected from medical records and patient interviews. Medical documentation was used to measure the duration of the studied hospitalisation and the following indicators of re-hospitalisations within 3 years after discharge from the studied hospitalisation: the presence of at least one rehospitalisation, the number of re-hospitalisations and time to rehospitalisation. The established indicator of involuntary hospitalisations per 105 residents per year in period concerned was from 23.0 to 39.5. 17 per cent of voluntary patients perceived coercion during the process of hospitalization. The majority of the socio-demographic, psychopathology, quality of life and treatment characteristics of formally involuntarily hospitalised patients and informally involuntarily hospitalised patients are similar. Formally involuntarily hospitalised patients feel stronger coercion, more often display aggression and are less satisfied with treatment than informally involuntarily hospitalised patients. The degree of coercion felt during... [to full text]

The study is aimed at determining the prevalence of formal and informal involuntary hospitalisation, the clinical profile of involuntarily hospitalised patients, the factors that have an impact on the degree of coercion and the objective outcomes of involuntary hospitalisation. Assessment of the prevalence of formal involuntary hospitalisation was carried out. Socio-demographic and clinical data of formally and informally involuntarily hospitalised were collected from medical records and patient interviews. Medical documentation was used to measure the duration of the studied hospitalisation and the following indicators of re-hospitalisations within 3 years after discharge from the studied hospitalisation: the presence of at least one rehospitalisation, the number of re-hospitalisations and time to rehospitalisation. The established indicator of involuntary hospitalisations per 105 residents per year in period concerned was from 23.0 to 39.5. 17 per cent of voluntary patients perceived coercion during the process of hospitalization. The majority of the socio-demographic, psychopathology, quality of life and treatment characteristics of formally involuntarily hospitalised patients and informally involuntarily hospitalised patients are similar. Formally involuntarily hospitalised patients feel stronger coercion, more often display aggression and are less satisfied with treatment than informally involuntarily hospitalised patients. The degree of coercion felt during... [to full text] / Darbo tikslas – nustatyti formalaus ir neformalaus priverstinio hospitalizavimo į psichiatrijos stacionarą paplitimą, priverstinai hospitalizuojamų pacientų klinikinį profilį, prievartos stiprumą įtakojančius veiksnius ir priverstinio hospitalizavimo objektyvias baigtis. Darbas vykdytas registruojant priverstinius hospitalizavimus, tyrimo instrumentais apklausiant formaliai priverstinai ir savo noru hospitalizuotus pacientus bei naudojant perspektyvųjį tyrimo metodą iš medicininės dokumentacijos įvertinant rehospitalizavimo rodiklius. Buvo nustatytas 23–39 105 gyventojų per metus formalių priverstinių hospitalizavimų rodiklis Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro aptarnaujamoje teritorijoje 2003–2005 m. Iš visų savo noru hospitalizuotų pacientų 17 procentų jautė prievartą hospitalizavimo metu, t. y. buvo neformaliai priverstinai hospitalizuoti. Formaliai priverstinai hospitalizuotų ir neformaliai priverstinai hospitalizuotų pacientų dauguma socialinių demografinių, psichopatologijos, gyvenimo kokybės bei gydymo charakteristikų buvo panašios, tačiau formaliai priverstinai hospitalizuoti pacientai jaučia stipresnę prievartą, pasižymi dažnesne agresija, mažiau patenkinti gydymu nei neformaliai priverstinai hospitalizuoti pacientai. Hospitalizavimo metu jaučiamos prievartos stiprumas buvo labiausiai susijęs su verbaline agresija. Tyrimo metu nustatyta, kad formaliai priverstinai ir neformaliai priverstinai hospitalizuoti pacientai, palyginus su savo noru hospitalizuotais ir... [toliau žr. visą tekstą]