Spelling suggestions: "subject:"plėviasparniai"" "subject:"plėviasparnių""
1 |
Smaugtapilviai plėvesparniai (Hymenoptera: Apocrita) iš geltonųjų (Moericke) gaudyklių / Hymenoptera (apocrita) from yellow (moericke) pan trapsVišnevskij, Vladislav 08 September 2009 (has links)
Šio darbo tikslas – įvertinti smaugtapilvių plėviasparnių įvairovę Dzūkijos Nacionalinio parko buveinėse. Atlikus skaičiavimus buvo gauti tokie rezultatai: 1. Daugiausiai teigiamų koreliacijų tarp plėviasparnių ir buveinių buvo atrasta su spygliuočių ir mišriu mišku. Daugiausiai neigiamų – aukštapelke. Su augalų gyvenimo formomis ir plėviasparnių grupėmis daugiausiai teigiamų koreliacijų yra su žolėm. Plėviasparnių gausumo ryšys yra ne stiprus, todėl manoma, kad augalų gyvenimo formos ir buveinių tipai nėra pagrindinis veiksnys, lemiantis plėviasparnių pasiskyrstymą. 2. Didžiausia smaugtapilvių plėviasparnių grupių įvairovė nustatyta 2005 m. pievoje (aptikta 16 grupių, N1= 5,43, N2= 3,9). 3. Didžiausia įvairovė visoms buveinėms nustatyta birželio ir rugpjūčio mėnesiais. Žemapelkėje ir aukštapelkėje yra pastebimas antras įvairovės pikas – rugpjūtį. . Mišriame, spygliuočių miške ir pievoje įvairovė vėl pakyla nuo liepos vidurio iki rugsėjo. Smaugtapilvių plėviasparnių įvairovės kitimas sezone skirtingais metais yra dėsningas. 4. Pagal turimus duomenys įvairovė žėmapelkėje, spygliuočių ir mišriame miške 2003 – 2004 m. mažėja.. / The aim of the study was to mesuare ivairovė of hymenoptera in National park of Dzūkija. Observations were carried out in various habitants of National park of Dzūkija in 1998, 2003, 2004, 2005 yers. For this purpose Moericke traps were used. In 2005 3020 individuals were cought. Most of them (1116 individuals ) belong to subfamily Ichneumoninae. According to calculations, in most habitants diversity is decreasing. In 2005 yer bigest diversity was in fen (N1 = 5,43, N2 = 3,9). In difrent years diversity change is similar. Bigest diversity in all habitants was noticed in june. In forest and in fen diversty is also high from mid july till september, in swamp – in august. Correlation results with vegetation and habitants were very weak, what can mean, that these are not the mane factors for Hymenoptera distribution.
|
2 |
Lizdavietėse-gaudyklėse apsigyvenančių klosčiavapsvių (Hymenoptera: Vespidae: Eumeninae) vystymasis ir rūpinimosi palikuonimis elgsena / Development and nesting behaviour of trap-nesting wasps (Hymenoptera: Vespidae: Eumeninae)Nevronytė, Žaneta 28 December 2009 (has links)
Geluoninių plėviasparnių, apsigyvenančių lizdavietėse-gaudyklėse bendrijos, yra potencialūs ekologinių pokyčių ir buveinių kokybės bioindikatoriai sausumos ekosistemose, todėl vis dažniau naudojamos įvairiuose tyrimuose. Darbo tikslas buvo įvertinti lizdavietės rodiklių ir grobio, reikalingo palikuonims aprūpinti, gausumo įtaką lizdavietėse-gaudyklėse apsigyvenančių klosčiavapsvių rūpinimosi palikuonimis elgsenai. Tyrimų metu buvo ištirta lizdavietės skersmens ir gylio įtaka 13-kos lizdavietėse-gaudyklėse apsigyvenančių vapsvų rūšių lizdo struktūrai, palikuonių aprūpinimo maistu elgsenai ir lyčių santykiui; kai kurioms rūšims nustatyti optimalūs lizdavietės rodikliai. Taip pat buvo ištirtas, dažniausiai lizdavietėse-gaudyklėse pasitaikiusios rūšies, Symmorphus allobrogus vystymasis nuo kiaušinio iki suaugėlio; palyginti skirtingų lyčių individų augimo greičiai ir svorio pokyčiai vystymosi metu. Atliktas laboratorinis eksperimentas, kurio rezultatai parodė, kad akelių skaičius lizde būna didesnis, jeigu aplinkoje yra didesnis maisto, reikalingo palikuonims aprūpinti, kiekis. Taip pat įvertinta patelės amžiaus įtaka rūpinimosi palikuonimis elgsenai. Darbe taip pat pateikiamas sinantropinių, Lietuvoje lizdavietėse-gaudyklėse apsigyvenančių plėviasparnių rūšių sąrašas. / Since Hymenoptera Aculeate are known to be bioindicators, which are sensitive to environment change, fragmentation of habitats and antropogenous impact, these insects may have an importance in environment conservation. The purpose of our study was to establish impact of nesting cavity parameters and prey abundance on the nesting behaviour of solitary xylicolous wasps. We studied nest structure and the influence of nesting cavity width and length on progeny size and sex ratio in 13 wasp species. The development of the most common synanthropic xylicolous wasp in Lithuania, Symmorphus allobrogus, has been investigated: the assimilation of prey and weight loss during development from larva to adult in both sexes have been compared. Results of a laboratory experiment using S. allobrogus as a model species demonstrated that the amount of prey available in the environment affects the number of cells in the nest of solitary wasp. The list of solitary Hymenoptera inhabiting trap-nests in Lithuania are presented.
|
3 |
Development and nesting behaviour of trap-nesting wasps (Hymenoptera: Vespidae: Eumeninae) / Lizdavietėse-gaudyklėse apsigyvenančių klosčiavapsvių (Hymenoptera: Vespidae: Eumeninae) vystymasis ir rūpinimosi palikuonimis elgsenaNevronytė, Žaneta 28 December 2009 (has links)
Since Hymenoptera Aculeate are known to be bioindicators, which are sensitive to environment change, fragmentation of habitats and antropogenous impact, these insects may have an importance in environment conservation. The purpose of our study was to establish impact of nesting cavity parameters and prey abundance on the nesting behaviour of solitary xylicolous wasps. We studied nest structure and the influence of nesting cavity width and length on progeny size and sex ratio in 13 wasp species. The development of the most common synanthropic xylicolous wasp in Lithuania, Symmorphus allobrogus, has been investigated: the assimilation of prey and weight loss during development from larva to adult in both sexes have been compared. Results of a laboratory experiment using S. allobrogus as a model species demonstrated that the amount of prey available in the environment affects the number of cells in the nest of solitary wasp. The list of solitary Hymenoptera inhabiting trap-nests in Lithuania are presented. / Geluoninių plėviasparnių, apsigyvenančių lizdavietėse-gaudyklėse bendrijos, yra potencialūs ekologinių pokyčių ir buveinių kokybės bioindikatoriai sausumos ekosistemose, todėl vis dažniau naudojamos įvairiuose tyrimuose. Darbo tikslas buvo įvertinti lizdavietės rodiklių ir grobio, reikalingo palikuonims aprūpinti, gausumo įtaką lizdavietėse-gaudyklėse apsigyvenančių klosčiavapsvių rūpinimosi palikuonimis elgsenai. Tyrimų metu buvo ištirta lizdavietės skersmens ir gylio įtaka 13-kos lizdavietėse-gaudyklėse apsigyvenančių vapsvų rūšių lizdo struktūrai, palikuonių aprūpinimo maistu elgsenai ir lyčių santykiui; kai kurioms rūšims nustatyti optimalūs lizdavietės rodikliai. Taip pat buvo ištirtas, dažniausiai lizdavietėse-gaudyklėse pasitaikiusios rūšies, Symmorphus allobrogus vystymasis nuo kiaušinio iki suaugėlio; palyginti skirtingų lyčių individų augimo greičiai ir svorio pokyčiai vystymosi metu. Atliktas laboratorinis eksperimentas, kurio rezultatai parodė, kad akelių skaičius lizde būna didesnis, jeigu aplinkoje yra didesnis maisto, reikalingo palikuonims aprūpinti, kiekis. Taip pat įvertinta patelės amžiaus įtaka rūpinimosi palikuonimis elgsenai. Darbe taip pat pateikiamas sinantropinių, Lietuvoje lizdavietėse-gaudyklėse apsigyvenančių plėviasparnių rūšių sąrašas.
|
Page generated in 0.0441 seconds