Magistro darbo objektas – kalba informacijos ir komunikacijos technologijų aplinkose. Darbo tikslas – nustatyti, kokie yra kalbos bruožai informacijos ir komunikacijos technologijų aplinkose (ypač trumpųjų tekstinių žinučių).. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti informacijos ir komunikacijos technologijų įtakos kalbai kryptis; apibrėžti šnekamosios ir rašomosios kalbos bruožus bei atrasti interneto ir mobiliojo ryšio kalbai vietą šnekamosios ir rašomosios kalbos skalėje; aptarti atliktus tyrimus, esamas nuomones dėl informacijos ir komunikacijos technologijų įtakos kalbai; išsiaiškinti skirtingoms informacijos ir komunikacijos technologijų aplinkoms būdingus kalbos ypatumus, principus, kalbos vartosenos tendencijas; nustatyti lietuviškų trumpųjų žinučių bruožus. Naudojantis mokslinės literatūros analize ir literatūros šaltinių lyginimu, prieita prie išvados, kad šalia įprastos rašomosios ir šnekamosios kalbos su informacijos ir komunikacijos technologijų įsiliejimu į kasdienes gyvenimo sritis randasi ir trečioji kalbos sritis – elektroninė kalba, turinti savitą kalbos stilių, kalbos logiką, bruožus ir principus. Išanalizavus atliktus tyrimus (S. Adams, H. Brunner, D. Crystal, K. Ferrera, P. Levinson, J. ir L. Milroy, G. Whittemore, R. Miliūnaitė, Z. Nauckūnaitė, A. Ryklienė ir kt.), aiškėja, kad elektroninis diskursas netelpa į ankstesnius kalbos rėmus, jo negalima vienareikšmiškai apibūdinti ar jam priskirti tik vienų bruožų, o kitus – atmesti. Skirtingi kalbos bruožai būdingi... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this master’s thesis – the language in different information and communication technology environments. The purpose of this work is to determine what are the language features in information and communication technology environments, especially the usage of text messages. The main targets to reach this purpose: clarify the direction of information and communication technology influence on language; define the spoken and written language characteristics and discover the information and communication language location on speech scale; discuss the studies and opinions about the electronic discourse; clarify characteristic features, principles and trends in language usage of the various information and communication technology profiles; identify the Lithuanian short messages features. Literature analysis and comparative methods were used to prepare the findings. Different researches (S. Adams, H. Brunner, D. Crystal, K. Ferrera, P. Levinson, J. ir L. Milroy, G. Whittemore, R. Miliūnaitė, Z. Nauckūnaitė, A. Ryklienė ir kt.) have shown that in addition to the usual writing and spoken language, with information and communication technology integration into the daily lives, the third language range – the electronic discourse – is being created, which has a distinctive style of speech, language logic features and principles. This electronical discourse has different features of spoken and written language and could be added closer to the spoken language than in writing... [to full text]