Po priekinio kryžminio raiščio (PKR) rekonstrukcijos fizinio aktyvumo atgavimas trunka nuo 3 iki 12 mėnesių. Siekiant greitesnio kelio sąnario funkcijos atkūrimo, šiame darbe vertinamas dviejų skirtingų metodikų efektyvumas. Darbo tikslas – palyginti raumenų elektrostimuliacijos (RES), taikomos kineziterapijos metu ir prieš kineziterapijos procedūrą, poveikį kelio sąnario funkcijos atkūrimui po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės operacijos. Apžvelgus mokslinę literatūrą numatytą mokslinio darbo tikslą pasiekti buvo iškelti 3 uždaviniai. Pirmuoju uždaviniu siekiama įvertinti kelio sąnario funkcijos kitimą po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės operacijos taikant raumenų elektrostimuliaciją prieš kineziterapijos procedūras. Antrasis uždavinys skirtas įvertinti kelio sąnario funkcijos kitimą po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės operacijos taikant raumenų elektrostimuliaciją kineziterapijos procedūros metu. Trečiuoju uždaviniu siekiama palyginti kelio sąnario funkcijos atkūrimo pokytį po priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės operacijos taikant raumenų elektrostimuliaciją kineziterapijos metu ir prieš kineziterapijos procedūrą. Tyrimo metodai: 1. Judesių amplitudė per kelio sąnarį vertinta goniometrijos metodu. 2. Blauzdą lenkiančių ir tiesiančių raumenų jėga vertinta Medicininių tyrimų tarnybos skale. 3. Skausmo intensyvumui vertinti naudota Skaičių analoginė skausmo skalė. 4. Kelio sąnario funkcinė būklė vertinta Lysholm klausimynu. 5. Operuotos... [toliau žr. visą tekstą] / After anterior cruciate ligament (ACL) reconstruction physical activity recovery lasts from 3 to 12 months. Seeking more rapid knee joint function recovery the effectiveness of two different methods are estimated in this research. The aim of the research is to compare the effectiveness of neuromuscular electrical stimulation (NMES) applied before and during physiotherapy procedure, as well as the effect of the knee joint function recovery after anterior cruciate ligament reconstruction. After review of scholarly literature there were 3 tasks set to reach the aim of the research. The first task is to estimate the changes in the knee joint function after anterior cruciate ligament reconstruction applying neuromuscular electrical stimulation before physiotherapy procedures. The second task is to estimate the changes in the knee joint function after anterior cruciate ligament reconstruction applying neuromuscular electrical stimulation during physiotherapy procedures. The third task is to compare the changes in the knee joint function applying neuromuscular electrical stimulation during physiotherapy and before physiotherapy procedure. The methods of the research: 1. The amplitude of the knee joint movements is estimated by goniometry method. 2. The force of the calf flexor and extensor muscles is estimated by Medical Research Council scale. 3. The intensity of the pain is estimated by Numeric Rating Scale. 4. The knee joint function is assessed by Lysholm knee questionnaire. 5... [to full text]

Temos aktualumas: Siekiant įvertinti kelio sąnario funkciją po priekinio kryžminio raiščio plyšimo naudojami įvairūs metodai: izokinetinis testavimas dinamometru (Kannus et al., 1992; Risberg et al., 2009), judesio analizė (Risberg et al., 2009), elektromiografija, klinikiniai testai (Irrgang, 2003; Lee et al., 2008) ir klausimynai (Irrgang, 2001; Lee et al., 2008). Ieškodami patikimesnių būdų įvertinti žmogaus nervų- raumenų sistemos valdymo efektyvumą, Kauno technologijos universiteto ir UAB „Katra“ specialistai kartu su Lietuvos kūno kultūros akademija sukūrė naują originalų prietaisą – žmogaus rankų ir kojų judesių dinaminių parametrų analizatorių (DPA–1). Tyrimo objektas: DPA testų patikimumas ir informatyvumas. Tyrimo tikslas: Nustatyti DPA–1 testų patikimumą ir informatyvumą po priekinio kryžminio raiščio rekonstruojamosios operacijos. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti DPA–1 testų patikimumą, atliekant standartines ir variabilias užduotis po priekinių kryžminių raiščių rekonstruojamosios operacijos. 2. Nustatyti DPA–1 testų informatyvumą, atliekant standartines ir variabilias užduotis po priekinių kryžminių raiščių rekonstruojamosios operacijos. Tyrimas atliktas Lietuvos kūno kultūros akademijoje „Žmogaus motorikos“ laboratorijoje. Jame dalyvavo 34 tiriamieji, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmąją grupę sudarė pacientai, patyrę kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio rekonstruojamąją operaciją (n=17). Šių tiriamųjų amžiaus vidurkis – 31,3 ± 7,8 metai, ūgis –... [toliau žr. visą tekstą] / Relevancy: Different methods are used to assess capabilities of knee function after ACL injury including isokinetic dynamometry (Kannus et al., 1992, Risberg et al., 2009), motion analysis (Chmielewski et al., 2005, Risberg et al., 2009), electromyography (Chmielewski et al., 2005), clinical testing (Irrgang, 2003, Lee et al., 2008) and questionnaires (Irrgang, 2001, Lee et al., 2008). In order to devise more reliable methods to evaluate the efficiency of human neuromuscular control, the dynamic parameters’ analyzer of human’s hands and legs movements (DPA-1, Patent No. 5251; 2005 08 25) was constructed by Kaunas Technology University and „Katra“ engineers in collaboration with Lithuanian Academy of Physical Education. The object of the study: the reliability and validity of DPA-1 testing procedures. The aim of the study is to establish the reliability and validity of DPA-1 testing procedures after anterior cruciate ligaments reconstructive surgery. The goals of the study are the following: 1. To establish the reliability of DPA-1 testing procedures while performing standard and variable tasks after anterior cruciate ligaments reconstructive surgery. 2. To establish the validity of DPA-1 testing procedures while performing standard and variable tasks after anterior cruciate ligaments reconstructive surgery. The recearch was performed in the Laboratory of Human Motorics at the Lithuanian Academy of Physical Education. 34 participants, who were divided into two groups... [to full text]