The object of this dissertation is the expression of space in Mikalojus Daukša’s Postilla (1599). It is limited to the semantic analysis of the four postpositional local cases, their distribution, and their relationship to their functional equivalents (prepositions, genitive and dative cases). The research is based on the conception of linguistic units as natural categories. Postpositional locatives are treated as multifunctional cases possessing a number of various use types that differ in status: some are prototypical, other are located in the periphery of the case. A semasiological analysis of each postpositional local case is performed starting from their concrete spatial use types and then going into their abstract domains. The use types and category structure of each postpositional locative are systematically described. The analysis of each case is followed by an onomasiological investigation aiming to analyze the semantic distribution between prepositional phrases and postpositional locatives. It is shown that they profile different aspects of the encoded spatial scenes. Since Daukša’s Postilla is a translation from Polish (Postilla katolicka mnieysza by Jakob Wujek, 1590), the influence of the Polish original is also evaluated. / Disertacijoje aprašoma vietos raiška Mikalojaus Daukšos Postilėje (1599), dėl plačios vietos raiškos priemonių sistemos apsiribojant postpozicinių vietininkų ir jų funkcinių ekvivalentų (prielinksninių junginių ar vietos reikšme vartojamų linksnių) analize. Tyrime laikomasi kognityvinės poliseminių kalbos vienetų reikšmės sampratos: vietininko reikšmę sudaro tarpusavyje susiję vartosenos tipai, kurių vieni yra būdingesni, prototipiškesni, o kiti – esantys linksnio reikšmių periferijoje. Disertacijoje sistemiškai aprašomos visos postpozicinių vietininkų reikšmės ir išskiriami vietos reikšmės tipai: tai leidžia verifikuoti tradicinį požiūrį, kad postpoziciniai vietininkai yra vietos linksniai. Atlikus kiekvieno postpozicinio vietininko semasiologinę analizę (išskyrus vartosenos tipus bei nustačius, kiek jų susiję su vietos raiška), einama onomasiologine kryptimi – apibrėžiamas kiekvieno postpozicinio vietininko ir jo funkcinių ekvivalentų santykis, išryškinant kalbamųjų raiškos priemonių semantinius skirtumus. Disertacijoje nustatyta vertimo šaltinio (Jokūbo Wujeko Postilla katolicka mnieysza, 1590) įtaka Daukšos Postilės vietos raiškos sintagmoms, apibrėžtas postpozicinių vietininkų tarpusavio santykis ir įvertinti literatūroje nurodomi šių linksnių painiojimo atvejai.

Disertacijoje aprašoma vietos raiška Mikalojaus Daukšos Postilėje (1599), dėl plačios vietos raiškos priemonių sistemos apsiribojant postpozicinių vietininkų ir jų funkcinių ekvivalentų (prielinksninių junginių ar vietos reikšme vartojamų linksnių) analize. Tyrime laikomasi kognityvinės poliseminių kalbos vienetų reikšmės sampratos: vietininko reikšmę sudaro tarpusavyje susiję vartosenos tipai, kurių vieni yra būdingesni, prototipiškesni, o kiti – esantys linksnio reikšmių periferijoje. Disertacijoje sistemiškai aprašomos visos postpozicinių vietininkų reikšmės ir išskiriami vietos reikšmės tipai: tai leidžia verifikuoti tradicinį požiūrį, kad postpoziciniai vietininkai yra vietos linksniai. Atlikus kiekvieno postpozicinio vietininko semasiologinę analizę (išskyrus vartosenos tipus bei nustačius, kiek jų susiję su vietos raiška), einama onomasiologine kryptimi – apibrėžiamas kiekvieno postpozicinio vietininko ir jo funkcinių ekvivalentų santykis, išryškinant kalbamųjų raiškos priemonių semantinius skirtumus. Disertacijoje nustatyta vertimo šaltinio (Jokūbo Wujeko Postilla katolicka mnieysza, 1590) įtaka Daukšos Postilės vietos raiškos sintagmoms, apibrėžtas postpozicinių vietininkų tarpusavio santykis ir įvertinti literatūroje nurodomi šių linksnių painiojimo atvejai. / The object of this dissertation is the expression of space in Mikalojus Daukša’s Postilla (1599). It is limited to the semantic analysis of the four postpositional local cases, their distribution, and their relationship to their functional equivalents (prepositions, genitive and dative cases). The research is based on the conception of linguistic units as natural categories. Postpositional locatives are treated as multifunctional cases possessing a number of various use types that differ in status: some are prototypical, other are located in the periphery of the case. A semasiological analysis of each postpositional local case is performed starting from their concrete spatial use types and then going into their abstract domains. The use types and category structure of each postpositional locative are systematically described. The analysis of each case is followed by an onomasiological investigation aiming to analyze the semantic distribution between prepositional phrases and postpositional locatives. It is shown that they profile different aspects of the encoded spatial scenes. Since Daukša’s Postilla is a translation from Polish (Postilla katolicka mnieysza by Jakob Wujek, 1590), the influence of the Polish original is also evaluated.

The relation of postpositional locatives and synonimous prepositional phrases in the text „Knyga nobažnystės“ hasn‘t been analysed wider yet, therefore the theme of this magistral dissertation is urgent and important. The empirical material is collected from the chapter „Suma arba trumpas išguldymas evangelijų šventų“ of the facsimilical publication of the year 2004 of the „Knyga nobažnystės krikščioniškos, 1653). The aim of this work is the analysis of postpositional lokatives and synonimous prepositional phrases. The main problem is to ascertain the postpositional lokatives and synonimous prepositional phrases according to frequency of use; to define the meanings of postpositional lokatives and prepositional phrases; to discuss the rivalry of postpositional lokatives and synonimous prepositional phrases; to describe the tendencies of use of the researched; to compare the use of former postpositional lokatives the with equivalents in modern Lithuanian. Examples of postpositional lokatives – adessive, allative, illative and inessive ���� were selected from the text source mentioned above. Prepositional phrases correlating with them were select too. Every postpositional lokative and its synonimous prepositional phrases are analysed in separate chapters of this dissertation. The selected material is researched using the descriptive analytical, statistic, oppositions and philological methods.