Tyrimo objektas ir problemos aktualumas Tyrimo objektas. Disertacijoje teisiniu požiūriu tiriamas vienas tarpšakinių teisės institutų – priesaika. Disertacijos tyrimas apima paprotinės ir pozityviosios teisės raidos etapuose susiformavusius teisinius santykius, atsirasdavusius ir tebeatsirandančius priesaikos instituto taikymo ir jo funkcijų įgyvendinimo srityse. Šiame darbe nagrinėjami istoriniai, lituanistiniai šaltiniai; nacionalinių, tarptautinių ir kitų valstybių teisės aktų normos, reglamentuojančios priesaikos institutą, taip pat šią temą nagrinėjanti Lietuvos teisės doktrina. Priesaikos teisinio instituto ir jo socialinio vaidmens tyrimas bendrąja prasme – tai vieno iš seniausių ir gilias tradicijas Lietuvoje turinčio teisinio instituto tyrimas. Priesaikos sampratos (sąvokos) pažinimas yra organiška teisės doktrinos, kaip vienalyčio darinio, dalis, tačiau šio instituto prasmė ir reikšmė teisės normose ir teorijoje (moksle) nėra plačiau tyrinėta. Šiuo tyrimu bandoma atskleisti socialinę teisinę priesaikos esmę, jos evoliuciją ir virsmą į tikrai talpų (vertybių ir atliekamų funkcijų požiūriu) teisinį reguliatorių, kuris laikytinas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų pamatinių vertybių koncentracija, o kartu ir jų veiksnumą užtikrinančiu įrankiu. Perfrazuojant prof. A. Vaišvilą, „aiškinant teisę (šiuo atveju – priesaiką, kaip koncentruotą teisės išraišką [išskirta disertanto] <...>, neužtenka pasakyti, kad teisė (priesaika) yra elgesio taisyklė (tai tik... [toliau žr. visą tekstą] / The subject matter of the research and its relevance The subject matter. In the present paper one of the inter-branch law institutes namely – the oath is being under discussion. The treatment of the problem embraces the development of law from time honored stages up to the present state. Within the period the law terms has changed considerately and the process is still in progress, especially in the sphere of the implementation of its functions. In the given paper the objects of research are the historical and native Lithuanian sources; i.e. the norms of national, international legal acts and the acts of other states in which the oath institution is called upon, as well as the Lithuanian law doctrine dealing with this problem. The general approach to the research of the juridical Oath Institution and its social significance has a long standing tradition in Lithuania. The cognition of the concept of the oath is an organic element of the law doctrine, as an integral formation, however has never yet received a deeper research either in legal norms or in theory. The given paper is an attempt to reveal the juridical and social essence of the oath, its evolution and transformation into a really meaningful juridical regulation of values and its fitting functions. It ought to be a concentration of the fundamental values stated in the Constitution and at the same time – an instrument of the assurance of their implementation. Rephrasing prof. A. Vaišvila „when explaining law (in this... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe aptariamas Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtintas apkaltos procesas – aukščiausių valstybės pareigūnų konstitucinės atsakomybės forma. Darbe nagrinėjami įvairūs apkaltos proceso elementai: aptariamas teisės pažeidimas kaip konstitucinės atsakomybės taikymo pagrindas, apkaltos proceso eiga ir jos reglamentavimo raida Lietuvoje, apkaltos proceso teisinių pasekmių klausimai. Darbe aptariama tiek konstitucinė apkaltos proceso samprata, tiek ir ordinarinėje teisėje įtvirtintas reguliavimas, taip pat praktinio pobūdžio problemos bei klausimai, kilę apkaltos procesą reglamentuojančias normas taikant praktikoje. Nagrinėjama, ar ordinarinėje teisėje įtvirtintas reguliavimas visada atitinka konstitucinę apkaltos sampratą, kokių priemonių vienu ar kitu metu turėjo imtis įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti Seimo statute ar kituose teisės aktuose išdėstytų apkaltos proceso elementų atitiktį Konstitucijai. Darbo pabaigoje, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą bei šio sprendimo įgyvendinimo problematiką, aptariami įvairių subjektų pateikti pasiūlymai, kaip turėtų būti keičiami vidaus teisės aktai, susiję su apkaltos proceso teisinių pasekmių klausimu. / This master thesis concentrates on impeachment procedures as it is a form of constitutional liability of highest state officials in Lithuania. There is a number of aspects of the impeachment procedure that are analysed in this paper: a violation of a law as a ground for applying constitutional liability, elements of impeachment procedure and the evolution of them through the years since Constitution of Lithuania was adopted in 1992, the questions concerning legal consequences of impeachment. In this paper it is analysed both the constitutional concept of impeachment and it‘s regulation in ordinary law and also the problems and questions that arose in practice when the legal norms regulating imeachment have been applied. Part of the research concentrates on whether the regulation in ordinary law is always compatible with the constitutional provisions and also what steps legislative had to make to make sure that Statute of Seimas or other acts are in accordance with Constitution. As European Court of Human Rights declared in it‘s verdict of the case Paksas v. Lithuania that Lithuania violated Article 3 of Protocol 1 of European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms by establishing unconditional and permanent prohibition to participate in parliamentary elections for a person guilty of breach of oath and thus removed from office, the proposals made to amend the Lithuanian legal system are also investigated.