Per pastarąjį dešimtmetį, tarptautinėje saugumo aplinkoje suaktyvėjo privačias karines paslaugas teikiantys dalyviai: samdinių grupuotės ir oficialiai užregistruotos pelno siekiančios kompanijos. PKK teikia plataus spektro paslaugas: karinis rengimas ir mokymas, logistika, karinis patarinėjimas ir žvalgyba, karinių operacijų stiprinimas. PKK darbuotojai savo veikloje vadovaujasi nuostatais bei kitais teisės aktais, kurie yra taikomi jų šalyse. Skirtingai nuo PKK, samdinių ar jų grupuočių veikla pripažinta grėsme tarptautiniam saugumui bei draudžiama vadovaujantis 1989 m. JTO Generalinės Asamblėjos konvencija. Šalių vyriausybės, tarptautinės organizacijos ir bendrijos, nevalstybinės humanitarinės pagalbos organizacijos ir agentūros sudaro sutartis su PKK dėl paslaugų teikimo, kai reikia padidinti reguliarių karinių pajėgų galią arba atlikti darbą padidinto pavojaus zonose. Nors PKK oficialiai deklaruoja savo veiklos nesuderinamumą su nusikalstama veikla, tačiau galimi atvejai, kai atskiri subjektai pasinaudodami jų teikiamomis paslaugomis gali sukelti grėsmę valstybių bei žmonių saugumui. Tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių PKK veiklą, nebuvimas apsunkina šių kompanijų demokratinę civilių kontrolę bei sudaro prielaidas žmogaus teisių pažeidimams. Norint užtikrinti PKK veiklos skaidrumą bei valstybinių institucijų priežiūros taikymą yra būtina: priimti atitinkančius tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius PKK panaudojimą bei... [toliau žr. visą tekstą] / EXECUTIVE SUMMARY Westphalian international system rests on the fundamental premise of state sovereignty, which also implies state monopoly over the means of organised violence. However, since the end of the Cold War, the notion that only the state is capable of fielding a warfighting capability has been challenged by the phenomenon of Private Military Companies (PMCs). PMCs became rather visible actors in the contemporary conflicts and also an important component in the overall military capability of the leading military powers, such as the United States or United Kingdom. The question arises as to what extent the growth of private military industry advances a more general tendency towards privatisation of security function of the state and erodes its monopoly of military force. The study seeks to investigate the consequences of the rise of PMCs to international and national defence systems through the analysis of historical, legal and strategic aspects of the activities of PMCs. It draws a distinction between the historical concept of mercenaries and contemporary understanding of private military industry and discusses the range of defence and security functions that this industry performs. Having demonstrated the strategic rationale for employing PMCs in providing consulting, training, combat support and combat service support services, or even actual warfighting capability, the study looks into the legal problems associated with the activities of the PMCs. It shows how... [to full text]