Baudžiamojo atsakomybė už seksualinį prievartavimą Lietuvoje numatyta tik 2000 metais. Tais pačiais metais buvo pakeista ir išžaginimo sudėtis. Šių nusikaltimų tyrimo metodika nebuvo išsamiai nagrinėta kriminalistikos literatūroje. Šiame darbe yra išanalizuotos ir pateiktos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamoji teisinė ir kriminalistinė charakteristikos, kurių žinojimas leidžia tinkamai vertinti, kvalifikuoti šiuos nusikaltimus, sėkmingai planuoti tyrimą. Išnagrinėjus šių nusikaltimų atskleidimo ir jų tyrimo planavimo ypatumus pateiktos pagrindinės tipinės tyrimo situacijos (nusikaltėlis su nukentėjusiuoju yra pažįstami arba ne) ir pagrindinės tipinės tyrimo versijos (išžaginimas ir/ar seksualinis prievartavimas buvo arba nebuvo). Konkretūs tyrimo veiksmai atliekai priklausomai nuo susiklosčiusios tyrimo situacijos ir iškeltų tyrimo versijų. Tiriant šiuos nusikaltimus dažniausiai yra atliekami tokie proceso veiksmai: liudytojų, įtariamųjų, nukentėjusiųjų apklausos, nukentėjusiojo ir įtariamojo kūno tyrimas (ekspertizė), įvykio vietos apžiūra, parodymų patikrinimas vietoje, daiktų apžiūra, tyrimas, nukentėjusiojo ir įtariamojo psichinės būklės ekspertizės. Atliekant šiuos veiksmus pareigūnai neretai nesilaiko baudžiamųjų įstatymų reikalavimų ir padaro klaidų. Rengiant išžaginimo ir seksualinio prievartavimo tyrimo metodines rekomendacijas ir siekiant užtikrinti tokių rekomendacijų efektyvumą turi būti remiamasi teisės normomis, nusikaltimų tyrimo analize, mokslu. / Уголовная ответственность за сексуальное насилие в Литве предусмотрена только в 2003 году. В том же году изменен состав изнасилования. Методика расследования этих преступлений в криминалистической литературе подробно рассмотрена не была.В этой ра&#1073... [to full text]

Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo priimti svarbiausieji baudžiamieji ir baudžiamojo proceso įstatymai- Baudžiamasis kodeksas, Baudžiamojo proceso kodeksas, Bausmių vykdymo kodeksas bei juos lydintys poįstatyminiai aktai. Šie įstatymai dar ilgai turėtų lemti valstybės nuostatas dėl formų ir procedūrų bei būdų, naudojamų tiriant nusikalstamas veikas bei nagrinėjant bylas teisme. Nusikalstamų veikų tyrimas, jas įvykdžiusių asmenų nustatymas ir nubaudimas yra itin svarbi valstybės veiklos rūšis, o kovos su nusikalstamumu sėkmingumas, rezultatyvumas turi didžiulės įtakos kitoms socialinio gyvenimo sferoms. Tačiau ši valstybės veikla dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių pakankamai ilgai trunka ir kainuoja brangiai, reikalauja didelių žmogiškųjų bei materialinių išteklių, bet to, nėra pakankamai rezultatyvi. Kuriant naująjį baudžiamojo proceso įstatymą buvo siekiama nustatyti optimalias procesines formas, užtikrinančias, kad teisingumas baudžiamosiose bylose būtų įgyvendinamas mažiausiomis procesinėmis sąnaudomis, siekiant sudaryti įstatymines prielaidas, įgalinančias “greičiau suktis teisingumo mašinai”. Tačiau siekiant supaprastinti, atpiginti ir pagreitinti baudžiamąjį procesą negalima nukrypti nuo pagrindinės baudžiamojo proceso paskirties - ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Taigi siekiant užtikrinti greitą, ekonomišką ir maksimaliai... [to full text] / In recent years main criminal legislation and laws on criminal procedure together with the relevant regulatory enactments were adopted in Lithuania. These laws are considered to determine forms, procedures and methods of state’s position towards crimes. Moreover, those forms, procedures and methods shall be used in the investigation of crimes or hearing of cases in courts for a long time. Investigation of crimes is one of the most significant state’s activity fields. The success in combat against crime and its good results shave a great influence on other spheres of social life. However, due to various factors, this state’s activity field requires much time, considerable expenses and enormous human and material resources. However, this activity does not provide satisfactory results. When a new law on criminal procedure was adopted, the focus was on establishment of effective procedural forms that would ensure implementation of justice in criminal cases with the least procedural expenses and precondition a more accelerated operation of ‘the mechanism of justice’. Seeking to simplify and accelerate criminal procedure and decrease its expenses, the main purpose of criminal procedure, namely, to solve crimes in detail and in the shortest possible time, to apply an appropriate law at the same time regarding human rights and freedoms and interests of society and state should be regarded. Therefore, to ensure an accelerated, economical and good-resulting criminal justice, it is... [to full text]