Magistro baigiamajame darbe autorė nagrinėja, kaip teisinėje tikrovėje yra realizuojamas 1958 m. Prancūzijos (Penktosios respublikos) konstitucijoje įtvirtintas valdžių padalijimo modelis. Autorė atskleidžia valdymo formos sąvoką, išskiria pagrindinius ir papildomus valdymo formą apibūdinančius kriterijus, kurie parodo valstybės valdžių organizaciją ir jų tarpusavio įgaliojimų pasiskirstymą. Autorė analizuoja Prancūzijos prezidento, vyriausybės ir parlamento konstitucinius įgaliojimus de jure, konstitucinių papročių suformuotas pagrindinių valdžių galias de facto bei jų tarpusavio santykius. Autorės nuomone, 1958 m. Prancūzijos konstitucijoje įtvirtinta pusiau prezidentinė valdymo forma įgyja vis daugiau prezidentinio valdymo bruožų. Autorė darbe taip pat lygina Lietuvos ir Prancūzijos respublikų konstitucijose įtvirtintą valdžių padalijimo modelį ir padaro išvadą, kad pagal pagrindinių valstybės valdžių tarpusavio sąveiką Prancūzijoje egzistuoja mišrus valdymo modelis, kuris transformuojasi į “grynesnį” – prezidentinį modelį, o Lietuvoje egzistuoja parlamentinis valdymas su kai kuriais mišraus (pusiau prezidentinio) valdymo požymiais. / -. / Dans sa thèse l’auteur fait une étude sur la réalisation juridique du modèle de séparation des pouvoirs établis dans la Constitution de 1958 de la Cinquième République. L’auteur détermine le terme de «régime des pouvoirs d’Etat», les critères de base et les critères complémentaires qui caractérisent le régime d’Etat et qui dévoilent les principes de l’organisation des pouvoirs principaux d’Etat et leur coopération mutuelle. L’auteur analyse également les fonctions constitutionnelles du Président de la République sur l’aspect de jure, les pouvoirs du chef d’Etat sur l’aspect de facto formés par les coutumes constitutionnelles et les relations de l’institution de Président avec les autres pouvoirs de l’Etat, c’est à dire avec le gouvernement et le parlement.