The aim of the study is to carry out a comparative causative analysis of population systems in the territory of Lithuania in the 1st–12th century AD. For this purpose, a unique GIS GDB of archaeological sites and find spots of Iron Age in Lithuania was compiled making advantage of the possibilities offered by GIS technologies. The comprehensive analysis of chronological development of territory population (by cultural groups localized in the territory of Lithuania) systems was carried out distinguishing their progression, change, stability and regression stages. The results obtained by detailed cartographic analysis allowed supplementing the data obtained by other researchers who have investigated the structural homogeneity of cultural areas and distinguished their kernel areas, peripheries, unpopulated tribal and intertribal territories, and peripheral areas of mixed cultural possession. Much attention was paid to the boundaries of cultural areas and their changes. The territorial unevenness of the spread of innovations is pointed out and their seed-beds and centres of old tradition distinguished. The regional differences of population and ethnogenetic processes in the territory of Lithuania were evaluated in close correlation with the natural environment as a determining factor of paramount importance. A concept of natural environment and integrity of cultural divisions (ethnogeocoenoses) is presented and used as an ideological and theoretical basis for further structural... [to full text] / Disertacijos tikslas – atlikti I–XII a. Lietuvos teritorijos apgyvenimo sistemų palyginamąją priežastinę analizę. Tyrimui sukurta unikali Lietuvos geležies amžiaus archeologinių vietų ir radimviečių GIS GDB, kurios pagrindu, panaudojant GIS technologijas, atlikta išsami skirtingų I–XII a. Lietuvos teritorijoje lokalizuotų kultūrinių regionų teritorijos apgyvenimo sistemų chronologinės raidos analizė (skiriant jų plėtros, kaitos, stabilumo bei regresijos laikotarpius). Detalios kartografinės analizės rezultatas – papildyti ir patikslinti iki šiol kitų tyrinėtojų atlikti tyrimai, vertinant kultūrinių regionų struktūrinį nevienalytiškumą, išskiriant juose branduolius, periferiją, tarpgentines ir vidujgentines neapgyventas teritorijas bei mišrios kultūrinės priklausomybės periferines teritorijas. Daug dėmesio skirta kultūrinių regionų riboms, jų kaitai. Atkreiptas dėmesys į inovacijų plitimo teritorinį netolygumą, išskiriant jų židinius bei konservatyviuosius senųjų tradicijų centrus. Lietuvos teritorijos apgyvenimo ir etnogenezės procesų raidos regioniniai skirtumai vertinti neatsiejant jų nuo gamtinės aplinkos – kaip itin svarbaus jų raidą determinuojančio faktoriaus, įtakos vertinimo. Tuo pagrindu parengta gamtinės aplinkos ir kultūrinių darinių integralumo (etnogeocenozių) koncepcija, šiame darbe tapusi teoriniu pagrindu atliekant tolimesnę teritorijos apgyvenimo sistemų struktūrinę analizę. Aptariant bendruomenių adaptaciją nevienalytėje gamtinėje aplinkoje, išryškinti Rytų... [toliau žr. visą tekstą]