Magistro darbe „Religinio pasirinkimo ekonominis “pamatas“ bandomos atskleisti šiuo metu pasaulyje labai populiarėjančios religijos ekonomikos metodologinių ir iš dalies teorinių nuostatų ištakos bei galimos aptariamos koncepcijos taikymo ribos. Akcentuojant metodologines klausimo prielaidas, išgryninama idėja apie naudos/prasmės perskyrą ekonominiuose tyrimuose, kai neproporcingai pabrėžiant naudos dimensiją slepiama ar net naikinama prasmės plotmė, neišvengiamai apimanti ir religinį komponentą. Naudos/prasmės perskyros metodologinės ištakos aptinkamos vyraujančioje ekonomikos pamato ir jos metodo koncepcijoje, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas racionalaus ekonominio individo sampratai bei pozityviosios ir normatyvinės ekonomikos perskyrai. Parodoma, kaip racionalaus individo koncepcijos vidinis prieštaringumas bei pozityvios/normatyvinės ekonomikos atskyrimas gimdo fakto/vertybės skirtį, itin giliai įsišaknijusią tiek ekonominėje politikoje, bet ir pačioje modernios ekonominės teorijos pamate. Aptariant populiarėjančią religijos ekonomikos koncepciją, demonstruojama, kaip nuostata religijos klausimus matyti iš išimtinai ekonomikos perspektyvos naikina esmines religijos dimensijas, o pastanga religijos ir ekonomikos sankirtų ieškoti pirmiausiai besirenkančio subjekto laikysenoje nepanaikindama fakto/vertybės skirties, ją transformuoja į naudos/prasmės perskyrą. Darbe parodoma, kaip fakto/vertybės ir atitinkamai, naudos/prasmės, skirtys, užvaldžiusios ekonomikos... [toliau žr. visą tekstą] / The master‘s thesis The Economic Ground of Religious Choice portrays an attempt to divulge the origins of the methodological and, in part, theoretical principles of the economics of religion, a concept which is presently gaining great popularity throughout the world. The work also demonstrates possible limits of application concerning the concepts under consideration. In highlighting the methodological assumptions of the issue, economic studies expose the notion of distinction between utility and meaning: by disproportionately emphasizing the utility dimension, the plane of meaning is hidden or even eliminated, inevitably incorporating the religious component as well. Methodological origins of the utility/meaning distinction are encountered in the prevailing concept of economic basis and means, where particular consideration is given to the comprehension of a rational, economic individual, as well as to the distinction between positive and normative economies. This demonstrates how the internal contradiction of a rational individual’s comprehension and the distinction of positive/normative economy give rise to fact-value distinction that is particularly deeply rooted not only in economic policy, but also in the very foundation of mainstream economic theory. Deliberation of an economics of religion concept, a concept that is gaining popularity, demonstrates how the principle of viewing religious issues exclusively from an economic perspective destroys essential religious... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas tarptautinių veikėjų elgesys, anksčiau įprastas laikyti iracionaliu. Išanalizavus lošimų teorijos logiką, tiriamos galimybės atskirus lošimo teorijos modelius taikyti dviejų valstybių sąveikų, kuriose mažesnės santykinės ir struktūrinės galios valstybė siekia didinti savo struktūrinę galią santykyje su didesnės santykinės ir struktūrinės galios valstybe. Išnagrinėjus ribotos informacijos ir sąveikos dalyvių nepasitikėjimo vienas kito racionalumu implikacijas sprendimų priėmimui ir sąveikos rezultatams, daroma išvada, kad dviejų minėtų veiksnių pagalba gali būti tikslingai sukuriama netikrumo situacija kaip priemonė, ribojanti didesnės santykinės ir struktūrinės galios valstybės gebėjimą priimti racionalius sprendimus ir leidžianti mažesnės santykinės ir struktūrinės galios valstybei pasiekti trokštamą sąveikos rezultatą – padidinti savo struktūrinę galią. / International relations can be considered as a set of interactions between the actors of international system. As a result of these interactions some actors gain a reputation of reliable and stable while the others perform as irrational and unpredictable. The main goal of these masters’ theses was to identify when and how should the seemingly “irrational” behavior of the international actor be considered as a rational strategy aiming at some certain objectives. The subject of this research is the interactions between two states in which the structural and comparative power of the one state is lower than the one of the other. Under these circumstances the state which possesses lower power seeks to raise it in relation to the stronger state. The author of this research hypothesizes that the aim of the behavior which seems irrational to the other players of the international system may be the creation of the conditions of uncertainty. The later can be used as a means of rising structural power of the actor who necessitated it. The Author approaches the logic of the theory of rational choice as well as examines the prospects of using the particular models of game theory as a tool of analyzing the abovementioned interactions of two states the structural and comparative power of which is notably unequal. After analyzing the impact of imperfect information as well as the mistrust in the rationality of the partners of the game, the Author comes to conclusion that the abovementioned... [to full text]