Pastaraisiais metais Ukrainos vardas vis dažniau minimas tarp politologų ir politikos apžvalgininkų. Šios valstybės svarba Europai vis didėja, tiek kaip naftos importo kanalo, tiek kaip galimo strateginio partnerio. Tuo pačiu didėja ir Ukrainoje vykstančių procesų supratimo būtinybė. Dažniausiai Ukrainos dabartinis politinis nestabilumas aiškinamas pagal regioninio skilimo, ar tranzitologijos požiūrio taškus, kartais destabilizuojančiu išorės poveikiu, bet rezultatas aiškus – parlamento darbas didžiąją laiko dalį yra paralyžuotas tarpusavyje konkuruojančių dėl valdžios partinių blokų. Dėl to jau buvo rengiami ir preišlaikiniai rinkimai, bet padėtis nerodo pasikeitymų požymių, bent jau greitu laiku. Ukrainoje veikia daugybė skirtingų politinę sistemą nulemiančių faktorių, bet susitelksime į vieną – rinkiminę sistemą. Ukrainos rinkiminė sistema keitėsi net tris kartus. 1994 buvo mažoritarinė, 1998 ir 2002 – pusiau proporcinė, o 2006 ir 2007 – pilnai proporcinė. Rinkiminės sistemos parinkimas ir pokyčiais Ukrainoje ir davė pagrindą šiam darbui. Šių sprendimų radikalumas leidžia palyginti visas tris pagrindines rinkiminių sistemų rūšis vienoje valstybėje, kas kitur pasaulyje būtų beveik neįmanoma dėl to, kad rinkiminė sistema tradiciškai būna vienas iš stabilesnių politinės sistemos elementų it pokyčiai joje daromi tik išskirtinias atvejais. Ukrainoje trys rinkimų sistemos buvo išbandytos vieni po kitų sekusiuose rinkimuose. Aišku kokį efektą tai turėjo reikia tirti... [toliau žr. visą tekstą] / In recent years, the name of Ukraine is increasingly referred to the political and policy observers. These state the importance of Europe is increasing, as well as the oil import channel, both as a potential strategic partner. At the same time, Ukraine is increasing and the need for understanding the processes. In most cases, the current political instability in Ukraine interpreted according to the regional breakdown, or tranzitologijos point of view, sometimes destabilizing external influence, but the result is clear - the business of most of the time of paralyžuotas are competing for a government party blocks. As a result, has already been drafted and preišlaikiniai elections, but the situation does not show signs of pasikeitymų, at least in the short term. Ukraine operates many different factors determine the choice of political system, but to concentrate on one - the electoral system. Ukraine's electoral system is changed, even three times. 1994 was mažoritarinė, 1998 and 2002 - a semi-proportional, and in 2006 and 2007 - a fully proportional. Electoral system of selection and the evolution of Ukraine and the basis for this work. Extremeness of these solutions allows you to compare all three main types of electoral systems in one country, what the world would be almost impossible because of the electoral system is traditionally one of the sustainable elements of the political system it changes it made only in exceptional cases. Ukraine, the three electoral system was... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas deskriptyvinis moterų atstovavimas pokomunistinių šalių parlamentuose. Siekiama išskirti esminius veiksnius, lemiančius moterų skaičiaus pokomunistinių šalių parlamentuose variaciją. Taip pat siekiama atsakyti į klausimą, ar teorijos, sukurtos aiškinti moterų atstovavimą Vakarų demokratinių šalių parlamentuose, išlaiko aiškinamąją gebą ir pokomunistinių valstybių kontekste. Remiantis legislatyvinio rekrutavimo proceso modeliu bei atlikus statistinę analizę tikrinamos išsikeltos hipotezės ir atsakoma į pagrindinį klausimą. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys moterų atstovavimą pokomunistinėse šalyse yra gimstamumas, rinkimų sistema, nedarbo lygis, moterų dalyvavimas darbo rinkoje bei visuomenės požiūris į moterų vaidmenį visuomenėje. Su tam tikromis išlygomis, teorijos, sukurtos Vakarų pasaulyje, tinka aiškinti moterų variaciją pokomunistinių šalių parlamentuose. / The paper analyzes the descriptive representation of women in post-communist countries, that is, the factors determining the representation of women in parliaments in postsocialist states. The main problem is that women are underrepresented in the analyzed sample of countries. With the average of 17 percent, the number of women falls behind the world‘s average and lags severely behind Western countries. The paper sets its primary goal: to test a set of theories developed from studies of women‘s access to political power in Western democracies. I wished to see how those theories fared in a significantly different context, the newly developing democracies of post-communist space. Three hypotheses were raised: 1. The main factor, determining the representation of women in parliaments of post-communist states is the design of electoral system; 2. The prevailing patriarchal attitude towards the role of women in the society is important, but not the essential factor; 3. Socioeconomic conditions do not explain the variance of the proportion of women found in legislative institutions of post-communist countries. Three last elections of 17 electoral democracies of post-communist countries have been included in the analysis. The model of legislative recruitment process has been used as the main theoretical framework. This process is highly influenced by cultural, political and socioeconomic contexts within which it occurs. The dependent variable in the research is the number of women... [to full text]