Magistro darbo „Šalies subalansuotos plėtros vertinimas“ tikslas – įvertinti Lietuvos plėtros subalansuotumą bei padarytą pažangą šioje srityje 1999–2003 m., taikant skirtingus vertinimo metodus bei remiantis gautais rezultatais atskleisti taikytų metodų tinkamumą šalies plėtros subalansuotumui vertinti. Pirmojoje darbo dalyje atskleidžiama subalansuotos plėtros koncepcijos raida bei šiandieninė subalansuotos plėtros įgyvendinimo situacija Lietuvoje. Antroje dalyje pateikiama subalansuotos plėtros rodiklių samprata, analizuojami skirtingų tarptautinių organizacijų naudojami bei Lietuvos Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje pateiktas rodiklių rinkiniai bei jiems taikomi atrankos kriterijai. Nagrinėjami agreguoti rodikliai, naudojami subalansuotai plėtrai vertinti, bei rodiklių sisteminimo modeliai, išryškinamos jų stipriosios ir silpnosios savybės bei praktinis taikymo tinkamumas. Trečioje dalyje analizuojamas pasirinktas rodiklių rinkinys, Lietuvos plėtros subalansuotumui bei daromai pažangai šioje srityje vertinti. Taikant Gyvenimo kokybės indekso, Subalansuotumo barometro ir Subalansuotumo kompaso metodus, įvertinta Lietuvos plėtros subalansuotumo būklė 1999–2003 metų laikotarpiu, atlikta rezultatų prognozė 2005 metams. Tyrimo rezultate patvirtinama, kad visi taikyti metodai, subalansuotai plėtrai vertinti, yra tobulintini, gauti rezultatai yra subjektyvūs ir ginčytini, todėl tinkamiausio vertinimo būdo paieškos turi būti tęsiamos. / A purpose of this Master thesis „The valuation of country’s sustainable development“ is to evaluate a sustainable development of Lithuania and it‘s progress in 1999–2003rd, using different evaluation methods; moreover to reveal a usability of these methods using the obtained results for estimation of the sustainable development of the country.An evolution of sustainable development and Lithuania’s present–day situation of sustainable development realization are presented in the first part of this work. A conception of sustainable development indicators, analysed sets of indicators which are used in different international organizations and produced in Lithuania’s national strategy of sustainable development and also criteria of selection applied to these indicators are presented in the second part of this work. The aggregate indices which are used for estimation of sustainable development, and frameworks of indicators systematisation are investigate; their strengths and weaknesses are presented as well as practical usability of an application. Selected set of indicators is analysed (which is used for estimation of Lithuania’s sustainable development and for a progress which is done in this sphere) in the third part of this work. It is also appraised a condition of Lithuania’s sustainable development in 1999–2003rd, in a process of Quality of life index, Barometer of sustainability and Compass of sustainability methods usage is presented; a prognosis of results for 200... [to full text]