Šis darbas yra skirtas banguotųjų papūgėlių veisimosi sistemos, kintant lyčių santykiui grupėje, tyrimams. Tyrimų rezultatai rodo, kad vyraujanti veisimosi sistema banguotųjų papūgėlių grupėje su vienodu lyčių santykiu, grupėje esant patinų trūkumui ir grupėje, kurioje trūksta patelių, yra monogamija. Poligamijos atveju, poliginiški patinai vieną savo patelių – dominantę - maitina geriau negu kitą, nedominuojančią patelę. Kopuliacijos su ne savo poros nariu yra retos. Patelės kopuliuoja su tais patinais, kurie geriausiai jas maitina. Ištirta, kad dominuojančios patelės veisiasi geriau negu nedominuojančios. Agonistinė šios rūšies paukščių elgsena jų veisimosi sistemos tiesiogiai neįtakoja. Monogamija yra vyraujantis banguotųjų papūgėlių veisimosi būdas, kadangi patinų tėviška globa yra labai svarbus veiksnys, įtakojantis patelių veisimosi sėkmę. / The aim of the study was to investigate the influence of sex ratio on the reproductive system of the budgerigars. The main reproductive system in all the groups was monogamy, i.e. in the group of birds with the equal sex ratio, in the group with female-biased sex ratio and in the group with male-biased sex ratio. The polygynous males fed their primary females more often in comparison with secondary females. Extra-pair copulations were rare. The females copulated with those males which fed them the best in the group of polygamous birds. The reproductive success of primary females was higher in comparison to secondary females. The agonistic behaviour was not an immediate factor of the main reproductive system in budgerigars. Monogamy seems to be the optimum mating situation for female of this species, because the paternal investment of the male turns out to be very important to female’s breeding success.

Magistro darbo objektas - spontaniška viešoji sakytinė televizijos kalba. Darbo tikslas - ištirti LNK televizijos laidos „Valanda su Rūta“ vedėjos Rūtos Mikelkevičiūtės, TV3 laidos „Kodėl“ vedėjos Rūtos Janutienės ir LTV televizijos laidos „Teisė žinoti“ vedėjos Ritos Miliūtės kalbą verbalikos (tarties) ir neverbalikos aspektais. Darbo uždaviniai: nustatyti tarties ir išorinių garsinių stiliaus veiksnių įtaką žiniasklaidai, komunikacijai; Įvertinti televizijos laidų vedėjų kalbą pagal bendrąją šnekamosios kalbos konstantą – kalbėseną; išnagrinėti žurnalisčių verbalikos ir neverbalikos ypatumus; įvertinti televizijos laidų vedėjų žurnalistinius ypatumus atsiskleidžiančius per kalbą; Palyginti laidų vedėjų kalbą tarpusavyje; Nustatyti žurnalisčių kalbos įtaką visuomenei; Atskleisti laidos vedėjų asmenybės individualumą nagrinėjant jų kalbos ypatybes; Atskleisti komunikacijos ir kalbos santykį; Išaiškinti žiniasklaidos ir kalbos įtaką komunikacijos sėkmei. Išanalizavus mokslinę literatūrą, taikant literatūros analizės, empirinio stebėjimo metodus, prieita prie išvados, kad žiniasklaidos ir kalbos santykis yra neatsiejamas ir itin reikšmingas televizijoje dirbančių žurnalistų komunikacijos sėkmei. Taikant apibendrinamosios abstrakcijos metodą, pastebėta žiniasklaidos ir komunikacijos kalbos įtaka formuojantis, individo, kaip savęs suvokimo, evoliucijai. Analizuojant komunikacijos ir kalbos santykį, televizijos laidų vedėjų kalbos ypatybes, nustatant netaisyklingos kalbos atvejus... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the Master’s thesis is spontaneous public speech on the TV. The goal of the thesis is to explore the speech of Rūta Mikelkevičiūtė, presenter of LNK TV programme “An hour with Rūta”, Rūta Janutienė, presenter of TV3 programme “Why?”, and Rita Miliūtė, presenter of LTV television programme “The Right to Know” in terms of verbalics (pronunciation) and non-verbalics. Objectives of the thesis: to determine the effect of pronunciation and external sonic style factors on the media and communication; to evaluate the speech of TV presenters in terms of the general speech constant – talk; to explore the peculiarities of verbalics and non-verbalics of the journalists; to evaluate journalistic peculiarities of TV programme presenters that are revealed through their language; to compare the speech of programme presenters among themselves; to determine the effect of the individuality of programme presenters while exploring the peculiarities of their speech; to disclose the correlation between communication and speech; to determine the effect of media and speech on communication success. After analysing research literature and applying the methods of literature analysis, as well as empirical observation a conclusion was made that the correlation between media and speech is inseparable and is especially significant for communication success of the journalists working in the TV. By applying the method of generalising abstraction the effect of media and communication language on... [to full text]