Steponas Darius ir Stasys Girėnas Lietuvoje yra priskiriami tautos herojų kategorijai. Pagrindu tam tapo vienas jų gyvenimo faktas – 1933 m. jie sėkmingai perskrido Atlanto vandenyną, tačiau nepasiekę Lietuvos tragiškai žuvo tuometinėje Vokietijos teritorijoje. Nuo tada buvo stengiamasi kuo akivaizdžiau įprasminti šį įvykį ir herojų asmenybes. Šiandieną, žvelgdami iš laiko perspektyvos, šį reiškinį drąsiai galime įvardinti asmenybių kultu. Šiame tyrime kulto sąvoka traktuojama kaip perdėtas ko nors garbinimas, idealizavimas arba kam nors reiškiama didžiulė pagarba. Nacionalistine ideologija grįstose visuomenėse asmenų ar įvykių kultai atsiranda, ieškant tautinio idealo ir tuo pačiu siekiant formuoti (konstruoti) visuomenę. Istorinių asmenybių realūs ir „suklastoti” bruožai tampa medžiaga tautinio įvaizdžio kūrimui ir turi atlikti tam tikras socialines funkcijas – sutelkti, sustiprinti tautą, suteikti jėgų kovoti negandų laikotarpiais ir siekti didybės sėkmės laikais. Darbe analizuojamos kulto ištakos, aktyvumas ir raida. Identifikuojamos kulto socialinės funkcijos bei materialiosios ir nematerialiosios kulto išraiškos. Pastarosios analizuojamos semantiniu aspektu. Išanalizavus šaltinius ir literatūrą galima teigti, kad S. Dariaus ir S. Girėno kultas pradėtas kurti iškart po lakūnų žūties. Didžiausias kulto aktyvumas ir puoselėjimas pastebimas tarpukario metais ir po 1990 m. Sovietinės okupacijos metais minėti asmenys vertinti nevienareikšmiškai. Pirmaisiais pokario... [toliau žr. visą tekstą] / Steponas Darius and Stasys Girėnas are attributed to the category of national heroes. The basis for that was one fact from their life – in 1933 they flew the Atlantic; however they perished tragically without reaching Lithuania in the then territory of Germany. Since then, it has been striven to give a sense to this event and the personalities of the heroes as obviously as possible. Today, looking from the perspective of time, we may bravely identify the cult of personalities. In the present research, the concept of cult is treated as the exaggerated worship of somebody, idealisation or as huge respect expressed to somebody. In the societies based on nationalistic ideology, the cults of persons or events appear seeking for the national ideal and herewith striving to form (construct) the society. Real and ”fake” features of historical personalities become a material for creation of the national image and must perform some particular social functions – to concentrate, consolidate the nation, give it strengths to fight in the periods of hardship and pursue for majesty in the times of success. In the paper, there analysed the sources of a cult, its activeness and development. The social functions of the cult as well as its tangible and intangible expressions are identified. The latter are analysed in the semantic aspect. Having analysed the sources and literature, it is possible to state that the cult of S. Darius and S. Girėnas was started immediately after their death. The... [to full text]