Disertacijoje tyrinėjama apibrėžtumo raiška dviejose tipologiniu požiūriu skirtingose kalbose — lietuvių kalboje, kuri yra neartikelinė ir turi mažai sugramatintą apibrėžtumo raišką, ir danų kalboje, turinčioje išplėtotą apibrėžtumo rodiklių sistemą. Disertacijos tikslas yra palyginti lietuvių kalbos apibrėžtumo rodiklius — apibrėžiamuosius būdvardžius ir gramatėjančius demonstratyvus (artroidus) — su artikelinių kalbų (danų, anglų ir kt.) apibrėžtumo rodikliais. Disertacijoje naudojamasi kontrastyvinės analizės metodu, Hjelmslevo komutacijos testu ir semantinio žemėlapio metodu. Šalia kontrastyvinės pasirinkta ir tipologinė perspektyva siekiant nustatyti universalius apibrėžtumo rodiklių vartosenos tipus, taip pat įvertinti lietuvių bei danų kalbų apibrėžtumo raišką tipologiniame kontekste. Sudaryti lietuvių kalbos apibrėžiamųjų būdvardžių ir danų kalbos apibrėžtumo rodiklių semantiniai žemėlapiai padeda išryškinti apibrėžtumo raiškos šiose kalbose panašumus bei skirtumus. Disertacijoje teigiama, kad įvardžiuotinės būdvardžio formos įvardinė morfema –jis, –ji lietuvių kalboje pagrįstai gali būti laikoma formaliu daiktavardinės frazės apibrėžtumo rodikliu, nes ši morfema visais atvejais žymi daiktavardinės frazės apibrėžtumą, kuris gali būti tiek individo referencijos, tiek tipo (taksonominės) referencijos lygmens. Besiformuojančiu apibrėžtumo rodikliu lietuvių kalboje gali būti laikomi gramatėjantys demonstratyvai (artroidai) tas, ta. / The dissertation investigates definiteness marking in two typologically diverse languages — Lithuanian which is an articleless language and has a partially grammaticalized marking of definiteness and Danish which has a fully developed system of definiteness markers. The aim of the thesis is to compare Lithuanian definiteness markers — definite adjectival forms and emergent articles — to definiteness markers of article languages (Danish, English, etc.). The following methods of analysis were applied in the dissertation: contrastive analysis, L. Hjelmslev’s commutation test and semantic map method. Besides the contrastive perspective, the dissertation also has a typological perspective with the aim of determining the universal usage types of definiteness markers and considering definiteness marking in Lithuanian and Danish in a typological context. The Semantic Map of Lithuanian Definite Adjectivals and the Semantic Map of Definiteness Markers in Danish, which were drawn in the thesis, help to highlight the similarities and differences of definiteness marking in Lithuanian and Danish. In the dissertation, it is argued that the pronominal morpheme –jis, –ji contained in the definite adjectival form can be regarded as a formal marker of definiteness in Lithuanian since in all cases this morpheme marks the definiteness of a noun phrase, whether it is definiteness on the level of individual reference or definiteness on the level of type (taxonomic) reference. The demonstrative tas... [to full text]

The dissertation investigates definiteness marking in two typologically diverse languages — Lithuanian which is an articleless language and has a partially grammaticalized marking of definiteness and Danish which has a fully developed system of definiteness markers. The aim of the thesis is to compare Lithuanian definiteness markers — definite adjectival forms and emergent articles — to definiteness markers of article languages (Danish, English, etc.). The following methods of analysis were applied in the dissertation: contrastive analysis, L. Hjelmslev’s commutation test and semantic map method. Besides the contrastive perspective, the dissertation also has a typological perspective with the aim of determining the universal usage types of definiteness markers and considering definiteness marking in Lithuanian and Danish in a typological context. The Semantic Map of Lithuanian Definite Adjectivals and the Semantic Map of Definiteness Markers in Danish, which were drawn in the thesis, help to highlight the similarities and differences of definiteness marking in Lithuanian and Danish. In the dissertation, it is argued that the pronominal morpheme –jis, –ji contained in the definite adjectival form can be regarded as a formal marker of definiteness in Lithuanian since in all cases this morpheme marks the definiteness of a noun phrase, whether it is definiteness on the level of individual reference or definiteness on the level of type (taxonomic) reference. The demonstrative tas... [to full text] / Disertacijoje tyrinėjama apibrėžtumo raiška dviejose tipologiniu požiūriu skirtingose kalbose — lietuvių kalboje, kuri yra neartikelinė ir turi mažai sugramatintą apibrėžtumo raišką, ir danų kalboje, turinčioje išplėtotą apibrėžtumo rodiklių sistemą. Disertacijos tikslas yra palyginti lietuvių kalbos apibrėžtumo rodiklius — apibrėžiamuosius būdvardžius ir gramatėjančius demonstratyvus (artroidus) — su artikelinių kalbų (danų, anglų ir kt.) apibrėžtumo rodikliais. Disertacijoje naudojamasi kontrastyvinės analizės metodu, Hjelmslevo komutacijos testu ir semantinio žemėlapio metodu. Šalia kontrastyvinės pasirinkta ir tipologinė perspektyva siekiant nustatyti universalius apibrėžtumo rodiklių vartosenos tipus, taip pat įvertinti lietuvių bei danų kalbų apibrėžtumo raišką tipologiniame kontekste. Sudaryti lietuvių kalbos apibrėžiamųjų būdvardžių ir danų kalbos apibrėžtumo rodiklių semantiniai žemėlapiai padeda išryškinti apibrėžtumo raiškos šiose kalbose panašumus bei skirtumus. Disertacijoje teigiama, kad įvardžiuotinės būdvardžio formos įvardinė morfema –jis, –ji lietuvių kalboje pagrįstai gali būti laikoma formaliu daiktavardinės frazės apibrėžtumo rodikliu, nes ši morfema visais atvejais žymi daiktavardinės frazės apibrėžtumą, kuris gali būti tiek individo referencijos, tiek tipo (taksonominės) referencijos lygmens. Besiformuojančiu apibrėžtumo rodikliu lietuvių kalboje gali būti laikomi gramatėjantys demonstratyvai (artroidai) tas, ta.