Darbe nagrinėjama skardžiųjų ir dusliųjų priebalsių opozicija bendrinės lietuvių kalbos morfonologinėje sistemoje. Remiantis A.Girdenio fonologinės analizės metodika ir N.Trubeckojaus morfonologijos teorijos pagrindais, surinkta kalbinė medžiaga – skardžiųjų ir dusliųjų priebalsių opozicijų poros, kurių žymėtieji ir nežymėtieji nariai skiria žodžių reikšmę ar gramatines formas, - skirstoma į tris grupes: opozicijos, skiriančios leksinę, leksinę ir gramatinę ar tik gramatinę reikšmę. Aprašant minėtas grupes, darbe aptariama, kuriose kalbos dalyse nagrinėjamos opozicijos pasireiškia sistemingai, kurios opozicijos yra dažnesnės. Taip pat pateikiami šakninių morfemų, kuriose kontrastuoja skardieji ir duslieji priebalsiai, struktūriniai tipai, aptariama nagrinėjamų opozicijų vieta šiuose tipuose. Išvadose pateikiami tyrimo rezultatai: lietuvių kalbos morfonologinėje sistemoje reikšmingiausios leksinę reikšmę skiriančios opozicijos; skardieji ir duslieji priebalsiai kontrastuoja veiksmažodžių, daiktavardžių ir būdvardžių šakninėse morfemose; dominuojantys šakninių morfemų tipai yra CVC, CVCC ar CCVC; dažnesnės yra šaknies galo opozicijos; nedidelė dalis nagrinėjamų opozicijų sinchroniškai neskiria nei leksinės, nei gramatinės reikšmės. / The object of the investigation of this work is opposition of voiceless and voiced consonants. Using the methods of phonological analysis of A. Girdenis and the theoretical stems of morphonology by N. Trubetskoy, the collected linguistic material – pairs of opposition of voiceless and voiced consonants is divided in groups: opposition with lexical meaning, with lexical and grammatical or only with grammatical meaning. In this work we investigate in detail in what parts of speech oppositions develop systematically, the phonetic structure of the root morphemes is investigated and the place of the oppositions of the morphemes is defined. The investigation shows (proves) that in the morphonological system of the Lithuanian language the opposition develops systematically, destining lexical meaning and it was determines that the analysed oppositions are more often found in the root morphemes of verbs and nouns. Dominating structural types of root morphemes of the opposition are seen at the end of the root. The definite port of the opposition of voiceless and voiced consonants don’t distinguish neither lexical nor grammatical meaning.