Viena didžiausių šiuolaikinių grėsmių biologinei įvairovei yra svetimžemių rūšių skverbimasis. Svetimžemės rūšys visame pasaulyje sukelia didelių biologinių, ekonominių ir socialinių problemų. Svetimžemiai augalai patekę į naują aplinką, greitai dauginasi, auga ir taip stelbia vietines augalų rūšis.Smulkiažiedės sprigės (Impatiens parviflora) tyrimai buvo atliekami 2007-2010 m. birželio-rugpjūčio mėnesį, Vilniaus vietovėse (Aukštuosiuose Paneriuose, Verkių regioniniame parke, Salininkuose, Žvėryne, Liepkalnyje, Markučiuose, Vingio parke, Viršuliškių miške bei Lazdynų miške). Vertinant antžeminių dalių morfologinius parametrus, buvo matuojamas stiebų aukštis (nuo augalo šaknies kaklelio iki augalo viršūnės), aukštis iki žiedyno, aukštis iki pirmos šakos bei suskaičiuotos šakos. Analizuojant daigų dinamiką buvo skaičiuojami bei registruojami kas savaitę naujai išdygę daigai, taipogi buvo skaičiuojamas sėklų bei subrandinamu dėžučių kiekis, ir įvertinamas invazyvumo mastas.Išanalizavus smulkiažiedės sprigės (Impatiens parviflora) cenopopuliacjas nustatyta, kad didžiausią neigiamą poveikį vietiniams augalams sukuria antropogeniškai paveiktose teritorijose, nes čia sprigės individai sudaro ištisus sąžalynus. Daigų gausa bei išgyvenamumas aiškiai priklauso nuo mikroaplinkos, greta tarpstančių augalų poveikio, bei nuo pačių daigų tarpusavio konkurencijos. / One of the greatest threats to biological diversity is non-native species spread these days. Invasive species cause a lot off biological, economic and social problems in all around the world. When they get in to the new area, they breed and grow extremely fast and that is how they put into the shade the native species. Small balsam (Impatiens parviflora) studies were carried out in 2007-2010 (on June and August) in these Vilnius city parts: Aukštieji Paneriai, regional park of Verkiai, Salininkai, Žvėrynas, Liepkalnis, Markučiai, Vingis park, forest of Viršuliškės and Lazdynai. During the research it was measured stem height (from plant root neck to the plant apex), height to the plant inflorescence and height till the first and counted branch, in order to evaluate plant superstructure parts morfological parameters. The new sprouts that came out every week were counted and registered in order to analyze sprouts dynamic, seeds and maturation boxes quantity was counted to measure invasive level. After the research of small balsam (Impatiens parviflora) populations was found, that the greatest negative impact on native plants creates in anthropogenic affected areas because small balsam make entire beds. Sprouts abundance and survival clearly depends from microenvironment, nearby growing plants and from sprouts between competing.

Smulkiažiedė sprigė (Impatiens parviflora) yra iš Azijos kilusi rūšis. Europoje pradėjo plisti 1837 m., sulaukėjusi iš Drezdeno botanikos sodo. Dabar smulkiažiedė sprigė paplitusi beveik visoje Europoje. Rūšis sparčiai plinta ir Lietuvoje, skverbiasi į pusiau natūralias ir natūralias buveines. Smulkiažiedės sprigės poveikio miško bendrijos augalams tyrimai atlikti 2005 m. Verkių regioniniame parke, Vilniuje. Vegetacijos sezono metu kontroliniuose ir eksperimentiniuose laukeliuose buvo registruojamas augalų projekcinis padengimas ir smulkiažiedės sprigės individų skaičius. Šie duomenys leido įvertinti santykius tarp miško bendrijos augalų ir smulkiažiedės sprigės, jos sėklų dygimo spartą ir trukmę. Rudenį, naudojant sėklų gaudyklės, tirtas sėklų sklidimo intensyvumas. Nustatyta, kad smulkiažiedė sprigė labiausiai stelbia Lietuvoje savaiminę tos pačios genties rūšį – paprastąją sprigę (I. noli-tangere). Tyrimo rezultatai neleidžia patvirtinti hipotezės, kad smulkiažiedės sprigės stelbia kitus vietinius lapuočių miško bendrijos augalus. / Impatiens parviflora is a species native to Asia. First it was recorded escaped from the Botanical garden in Drezden (1837) and later spread all over Europe. This species is an invasive plant in Lithuania because spreads rapidly and invades both semi-natural and natural habitats. Investigations on small balsam impact to plants of forest community were performed in 2005 in Verkiai regional park (Vilnius). During one vegetation season, coverage of plants and individuals of small balsam were registered in the test and control plots. These data let us to estimate relationships between plants of forest community and I. parviflora, speed and time of small balsam seed germination. Intensity of seed spread in autumn was investigated using seed catcher method. It was estimated that I. parviflora competes with I. noli-tangere, species of the same genus that is native in Lithuania. Strong facts, supporting hypothesis that small balsam competes with other native plant species were not found during this investigation.