Magistro darbo objektas – Socialinės ir kultūrinės traumos eksponavimas Lietuvos muziejuose. Darbo tikslas – išanalizuoti socialinės ir kultūrinės traumos eksponavimo problemą Lietuvos muziejuose. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išnagrinėti smurtinio paveldo įtaką muziejus lankytojui; surasti subtilesnes socialinės bei kultūrinės traumos eksponavimo galimybes. Naudoti metodai: dokumentų analizės; bibliografinis; sociologinė apklausa derinant kokybinį bei kiekybinį metodus. Apklausa labiau orientuota į kokybinį metodą, tačiau pateikus skaičius ir procentus buvo gauta kiekybinė išraiška. Buvo pasitelktas klasikinės atrankos principas – apklausti muziejaus lankytojai. Taip pat remtasi tikslinės atrankos principu – apklausti muziejų darbuotojai, giluminis ekspertų interviu. Tai galima pavadinti optimalios atrankos principu: kuo geresnė atranka su esamais ribotais resursais. Prieita prie išvados, jog nagrinėjant istoriją, susiduriama su individo sąmonės ir grupės, besivadovaujančios vienodais dorovės ir gyvensenos principais savimonės ugdymo suderinamumo problema. Šiuo atveju kyla reali grėsmė, kad mokydamiesi istorijos iš vadovėlių ar muziejinių ekspozicijų, žinodami savo tėvų ir senelių patirtį, žmonės pasiklys painiuose istorinės sąmonės labirintuose. Siekiant sušvelninti ideologijos poveikį istorijos didaktikai, labai padėtų multikultūrinio švietimo principų taikymas muziejuje. Tai sudarytų sąlygas ne ideologizuoti, o supažindinti visuomenę su savos šalies istorija, parodant... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY REFLECTION OF A SOCIAL AND CULTURAL TRAUMA IN AN EXHIBITION OF A MUSEUM By Vitalija Moisaitė-Žilinskienė First of all, museums are meant to satisfy visitors’ curiosity and their needs of information, aesthetics and education. It is not an easy task. So, what has to be done in order to meet those needs and to get out of those difficulties? In a modern museum it is not enough to display the relics of the past in its show windows. By means of performance as well as audio and visual media visitors are being invited to participate in the process of the reconstruction of the past. Museums are also keepers and caretakers of the past and memories about it in order to preserve it for would be generations. In this case we encounter not only the means of exhibiting but moral and ethics problems as well. How to avoid insulting and to remain impartial at the same time while exhibiting the period of war or post-war or discussing the subjects of genocide, holocaust, deportation or resistance? A lot of people are concerned. Events of such a kind are considered to be standard examples of the psychological trauma. How to arrange the exhibition and to display the events that caused the psychological and physical violence without distressing the eye-witnesses or their family members and relatives? Might it be so, that the mission of a museum is not only an impartial reconstruction of the history but subtle ways of presenting it to the visitors? In this case, museums are seen not only as... [to full text]