The paper gives a detailed examination of the pragmatic features of spontaneous (unprepared) conversation in English. The analysis is based on radio and everyday conversations. It covers such pragmatic features as backchannels, overlaps, and repairs. Two types of spontaneous conversations were subjected to analysis – partially prepared radio discussions and spontaneous (unprepared) everyday conversations. The method chosen for the study was conversation analysis. The research demonstrated that the spontaneous everyday conversations were more ‘messy’ in terms of produced backchannels and overlaps since all the speakers were self-selectant and there was no monitor, as in the radio discussions. However, the radio discussions contained more repairs which were due to a high planning effort on the part of the speakers. All the analyzed disfluencies proved to be natural components of face-to-face interactions performing the function of cooperation. The disfluencies for the most part did not add to the main content of the conversations and discussions; however, some modifications in the speakers’ utterances did take place as a reaction to certain backchannels and overlaps. The disfluencies appeared to be useful devices used for the expression and interpretation of the intended meanings of the speakers. / Šitas darbas detaliai nagrinėja spontaniško (neparuošto) pokalbio pragmatinius bruožus anglų kalboje. Tyrinėjimas apima tokius pragmatinius bruožus kaip atsakomosios reakcijos signalai (backchannels), taisymai (repairs) ir overlaps, kai pokalbio dalyviai kalba vienu metu. Spontaniškiems pokalbiams yra būdingos kalbėtojų kaitos procesai, kurie gali pasižymėti įvairiais kalbėjimo nesklandumais (disfluencies). Kalbėjimo nesklandumai yra būdingi visiems pokalbių tipams (žanrams). Šito darbo dėmesio centre yra faktoriai, sąlygojantys spontanišką bendravimą; skirtumai tarp spontaniško ir paruošto pokalbio; šnekos nesklandumų tipai radijo ir kasdieniame spontaniškame bendravime, ir reliatyvus šitų nesklandumų dažnumas abėjų tipų pokalbiuose. Dažniausiai kalbėtojų kaitos procesų ypatybės ir leidžia atskirti pokalbių tipus ( rūšis). Paruoštame pokalbyje perėjimas nuo vieno kalbėtojo pasisakymo prie kito yra sklandus: vienas kalbėtojas pradėda, užbaigia savo pasisakymą, po to kitas kalbėtojas pradėda kalbėti ir užbaigia savo pasisakymą. Toks sklandumas išplaukia iš kalbėtojų išankstinio žinojimo, ką sakyti ir kiek sakyti. Spontaniškame pokalbyje kalbėtojai tokio žinojimo neturi; bendravime nėra aiškiai apibrėžto plano, dėl to jam yra būdingi kalbėjimo nesklandumai. Buvo analizuoti du spontaniškų pokalbių tipai- iš dalies paruoštos radijo diskusijos ir spontaniški (neparuošti) kasdieniai pokalbiai. Tyrimo tikslai buvo: apibrėžti pasitaikusių nesklandumų tipus radijo ir... [toliau žr. visą tekstą]