Práce se zabývá analýzou, legislativní úpravou a praktickou aplikací squeeze out, neboli vytěsnění minoritních akcionářů z akciových společností. Na základě analýzy teoretických konceptů nabídek převzetí obhajuje proces squeeze out jako legitimní a efektivní nástroj zvýšení flexibility řízení a správy společností. Práce poskytuje návody a doporučení majoritním akcionářům jak co nejlépe provést squeeze out. Práce dále poskytuje doporučení pro zákonodárné orgány ČR a EU, jakož i pro orgány dohledu nad kapitálovými trhy, na základě kterých by měla být provedena revize legislativní úpravy vytěsnění.

Práce hodnotí z pohledu interního auditu finanční zdraví společnosti Ideal Standard pomocí finanční analýzy. Zabývá se obdobím před a po změně právní formy podnikání z akciové společnosti na společnost s ručením omezeným a vytěsněním minoritních akcionářů. V závěru je v auditorské zprávě je provedeno srovnání obou období.

Smulkiųjų akcininkų interesų apsaugos ir efektyvios įmonių perėmimo rinkos (angl. “efficient takeover market”) kategorijų konfliktiškas santykis privalomo akcijų pardavimo institute tampa pagrindine dilema įstatymų leidėjui nustatant privalomo akcijų pardavimo procedūrą ir įmonių perėmimus reguliuojančias taisykles. Privalomas akcijų pardavimas Lietuvoje yra ganėtinai naujas teisinis reiškinys. Tą patį galima pasakyti apie EB lygiu įtvirtintą šio instituto teisinio reguliavimo modelį. Kita vertus, kai kuriose ES valstybėse privalomo akcijų pardavimo teisė legalizuota gerokai anksčiau negu minėtasis, Tryliktąja įmonių teisės Direktyva dėl įmonių perėmimo pasiūlymų įtvirtintas, modelis. Ši koncepcija ilgesnį laiką žinoma ir JAV valstijų teisės sistemose. Privalomu akcijų pardavimu yra laikoma situacija, kai didysis įmonės akcininkas, kuris turi tam tikrą įmonės kontrolės dalį, savo iniciatyva už įstatymų numatytu būdu nustatytą kainą išperka įmonės smulkiųjų akcininkų turimas akcijas. Tryliktąja įmonių teisės direktyva pristatytas privalomo akcijų pardavimo modelis dėl direktyvoje naudoto minimalaus harmonizavimo metodo nesuvienodino ES valstybių nacionalinių privalomo akcijų pardavimo teisinio reguliavimo modelių, tiesiog kai kuriais atvejais tokios teisės taikymą išplėtė įmonių, kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje akcijų atžvilgiu. Nors privalomo akcijų pardavimo įgyvendinimo procedūros bei atvejai, kada ir kam galima tokia procedūra pasinaudoti, skiriasi... [toliau žr. visą tekstą] / Conflicting interests of minority shareholder protection and efficient takeover market constitute a fundamental dilemma for squeeze-out procedure and takeover regulation. Squeeze-out is a new concept in Lithuania. The same can be indicated about squeeze-out regulations on Community level. On the other hand, in some of EU member states the squeeze-out right was legalized well before the aforementioned Community rules on squeeze-outs were adopted in Thirteenth company law directive. Squeeze-out right is mature and well-known concept in USA. Squeeze-out right defines a situation where major shareholder, which has obtained particular amount of control in target company, on his own initiative forces minority shareholders to sell their shares to him for the price set under procedure prescribed by the laws. The regulation of squeeze-outs introduced by Thirteenth company law directive did nor manage to harmonize national squeeze-outs rules of member states as the Directive set only the minimum standards for national legislation. The only thing that was done by the Directive, was the extension of scope of national rules to include squeeze-out right given to all controllers of listed companies. Though procedures used to implement squeeze-outs and availability of squeeze-out right differ from jurisdiction to jurisdiction, similar practical and theoretical problems that rises because or in relation to with squeeze-out right can be identified. Within such problems the problem of “fair”... [to full text]

Darbe nagrinėjama su priverstiniais akcijų pirkimo – pardavimo būdais ir jų įgyvendinimu susiję klausimai. Autorius išskiria penkis savarankiškus priverstinio akcijų pirkimo – pardavimo būdus. Priverstinis akcijų (dalių, pajų) pardavimas, priverstinis akcijų pardavimas dėl negalėjimo įgyvendinti teises, privalomas oficialus pasiūlymas ir privalomas akcijų pardavimas ir pirkimas. Aukščiau minėtų institutų reglamentavimas Lietuvos Respublikos teisės aktuose yra pakankamas, tačiau šių institutų naujumas, teismų praktika ir normų išaiškinimo stoka paskatino detaliai aptarti ir išanalizuoti galiojusias ir tebegaliojančias priverstinio akcijų pirkimo – pardavimo būdų įgyvendinimo procedūrą nustatančias taisykles. Atsižvelgiant į tai, jog keli privalomo akcijų pirkimo – pardavimo įgijimo būdai yra sureglamentuoti Europos Sąjungos mąstu, taikant lyginamąjį, loginį, sisteminį ir istorinį metodus, aptariamas Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas reglamentavimas bei jo įgyvendinimas Lietuvos Respublikoje. Magistriniame darbe stengiamasi griežtai atskirti kiekvieną priverstinį akcijų pirkimo – pardavimo būdą bei jį individualizuoti. Nepaisant institutų skirtingo reglamentavimo lygio, autorius nuosekliai aptaria kiekvieno priverstinio akcijų pirkimo - pardavimo sąvoką, požymius, principus. Priverstinis akcijų (dalių, pajų) pardavimo institutas buvo perimtas iš vienu moderniausių laikomo Olandijos Civilinio kodekso ir perlkeltas į Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą. Išsamiai... [toliau žr. visą tekstą] / The analysis is being focused on the matters connected with means of forced sale and purchase of shares and its realization. Author excludes five independent means of forced sale and purchase of shares. Forced sale of shares (interest, contribution), forced sale of shares (interest, contribution) due to the failure to exercise the Rights properly, mandatory bid, squeeze-out and sell-out rule. The regulation of institutions mention above in the legal acts of the Republic of Lithuania is sufficient, however the novelty of institutions, the lack of judicial precedents and interpretation of law encouraged author to analyze and interpret the rules of forced sale and purchase of shares that were existing and that still exist. Considering that same means of forced sale and purchase of shares are regulated the legal acts of European Union, applying the historical, systemic, comparison and logical methods the regulation of legal acts of European Union and its implementation in the acts of the Republic of Lithuania is being analyzed. It is tried strictly to exclude every mean of forced sale and purchase of shares and to individualize each. Despite the different level of regulation, author successively discusses conception, signs and principles of every forced sale and purchase of shares. Forced sale of shares (interest, contribution) was being taken from one of the modest civil code of Netherlands and implemented in civil code of the Republic of Lithuania. Exhaustively revealing the... [to full text]

Zusammenfassung: Ausschluss von Minderheiten (Zwangsübergang von Beteiligungswertpapieren) Diese Arbeit befasst sich mit dem Recht auf einen nachträglichen Ausgleich bei dem Zwangsübergang von Beteiligungswertpapieren, das eine der Grundvoraussetzungen der Verfassungsmäßigkeit des Ausschlusses von Minderheiten darstellt. Die gerichtliche Nachprüfung der den verdrängten Inhabern bezahlten Abfindung sowie der Ablauf der Bezahlung des nachträglichen Ausgleichs werden in dem Text der Arbeit ausführlich erörtert. Ziel dieser Arbeit ist es, die umstrittenen und unklaren Bestimmungen der wirksamen Regelung des Rechts auf einen nachträglichen Ausgleich aufzuzeigen, mögliche Auslegungen solcher Bestimmungen darzulegen und aus diesen die geeignetste Auslegung zu wählen. Diese Auslegung wird dann mit den zur Regelung des Ausschlusses im Handelsgesetzbuch verfassten Schlussfolgerungen der Rechtsprechung verglichen um zu beurteilen, ob diese Schlussfolgerungen der Rechtsprechung auch nach dem 01. 01. 2014 weiterhin gelten. In dieser Arbeit wird die Bedeutung des Rechts auf einen nachträglichen Ausgleich sowie die allgemeinen Aspekte der Geltendmachung dieses Rechts erklärt. Das gerichtliche Verfahren und die außengerichtliche Vereinbarung das nachträgliche Ausgleich wird ausführlich erörtert. Der Ablauf der Bezahlung...

The thesis is focused on state interventions and regulation on field of stock exchanges. On special examples I show for and against argumentation of real precautions. I repeal the questions of public konvenience of these precautions. In the first part of the thesis I begin with historical genesis of exchange especially in our area including the origin -- private or state. The first part continue with theoretical functions of stock exchange and its fulfilment in case of The Stock Exchange in Prague. In the second part I present dilemma of squeeze-out or expropriation of minority shareholders.There will be arguments of proposers, opponents and also neutral arbiter representing by The Constitutional Court of the Czech Republic. In the third part of the thesis I present an example of foreign regulation. It is Sarbanes-Oxley Act with its impact on different entities. In conclusion I propose some changes and I want to give a support to discussion about state admission to regulation of stock markets.

Diplomová práce Právo výkupu účastnických cenných papírů v české právní úpravě je zaměřena na analýzu procesu vytlačení v té formě, kdy je zachována původní společnost a zbývající účastnické cenné papíry nabývá většinový akcionář. V první části je obsaženo obecné vymezení předpokladů předmětného institutu. Následuje kapitola věnována relevantní právní úpravě na komunitární úrovni. Těžiště práce tvoří rozbor právní úpravy práva výkupu v pojetí českého obchodního zákoníku. Čtvrtá část pojednává o ústavněprávních a ekonomických aspektech zkoumaného institutu. Cílem práce je primárně podrobná analýza české právní úpravy práva výkupu. Obsaženo je také srovnání se zahraniční právní úpravou.

The squeeze-out has been introduced into Czech law in June 2005. Until now, 780 squeeze-outs have been executed, during that almost 22 billion CZK have been distributed among minority shareholders. The rights of different shareholders groups are in conflict during squeeze-out which makes the whole process quite controversial. Minority shareholders' basic right to participate in the company, which is usually accompanied by the profit participation right is taken from them. On the other side, the major shareholder gets the chance of more effective company governance or the chance to sell the company in the merger for much higher sale price. The whole process is honest only if the minority shareholders receive an appropriate compensation for the termination of their participation in the company.

Šiame darbe, kuris gali būti įvardijamas kaip lyginamasis-teisinis kokybinis tyrimas, nagrinėjamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Europos Sąjungoje ir Lietuvos Respublikoje susiklostęs privalomo akcijų pardavimo teisinis reguliavimas. Darbu siekiama nustatyti privalomo akcijų pardavimo (pirkimo) teisinį reguliavimą bei jį įvertinti akcininko teisių užtikrinimo efektyvumo požiūriu identifikuojant pagrindines praktikoje bei teorijoje kylančias problemas. Darbe pristatomu tyrimu siekiama įvertinti privalomo akcijų pardavimo teisinį reguliavimą ne tik mažumos akcininkų, bet ir didžiojo akcininko teisių užtikrinimo efektyvumo aspektu. Tai daroma analizuojant ne tik privalomo akcijų pardavimo instituto tikslus, bet ir šiam institutui būdingas suderinamumo su nuosavybės teisės apsauga, teisingos kainos užtikrinimo bei kitas problemas. / This work, which could be defined as a comparative-legal qualitative study, analyses legal regulation of squeeze-out existent in United States of America, European Union and the Republic of Lithuania. This research aims at determining legal regulation of squeeze-out (sell-out) and to evaluate it with regard to the effective protection of shareholder’s rights by at the same time identifying main practical and theoretical problems. The research presented in this work is aimed at evaluating legal regulation of squeeze-out not only with regard to the effective protection of minority shareholders’ rights but with regard to the effective protection of majority shareholder’s rights as well. It is done not only by analyzing aims of the squeeze-out institute but also the major problems inherent to this legal institute such as compatibility with the protection of private property, determination of fair squeeze-out compensation etc.

The purpose of my thesis is to analyse new legal regulation of squeeze-out in the Business Corporations Act, the act that replaces former legal regulation of corporations contained in the repealed Commercial Code. The reason for my research is, apart from introducing the new legal concept of squeeze-out, to focus on new features of particular aspects of the squeeze-out process, explain reasons for their implementation into the Czech legislation and interpret problematic provisions of the new legal squeeze-out regulation in the light of existing Czech case-law and interpretations of Czech legal theorists. The thesis is composed of introduction, four chapters, each of them dealing with different aspects of the squeeze-out process and conclusion. Chapter One is introductory and deals with constitutional establishment of squeeze-out in the Czech legislation. Chapter Two examines legal premises for realization of squeeze-out. The chapter consists of two parts. Part One focuses on the person entitled to initiate squeeze-out and on legal conditions that the person must match. Part Two deals with requirements on application for initiation of the squeeze-out process. Chapter Three is subdivided into six parts and focuses on realisation of the squeeze- out process. Part One discusses attestation of financial...