• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 2
  • 1
  • Tagged with
  • 3
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Pagėgių regioninio aukšto viršutinės dalies stratigrafija ir konodontai / Stratigraphy and conodonts of the upper part of pagėgiai regional stage of lithuania

Safarevič, Marija 08 September 2009 (has links)
Šiuometinė viršutinio silūro Pagėgių regioninio aukšto paplitimas, jo stratigrafinė apimtis ir koreliacija sedimentaciniame baseine kelia dar daug abejonių. Atlikti preliminarūs konodontų tyrimai rodo, kad minėtos problemos reikalauja esminių stratigrafinių ir biostratigrafinių tyrimų. Šis regioninis aukštas yra dvinaris, kurio viršutinę dalį vakariniuose Lietuvos pjūviuose sudaro Genių ir Aukštupių sluoksniai. Einant rytų kryptimi pagal P. Lapinską (2004) juos palaipsniui keičia Lapgirių svitos viršutiniai sluoksniai, o pastarieji pereina į Mituvos ir Venstpilio svitas, o pačiuose rytiniuose pjūviuose analizuojamo stratono dalis atitinka Pabradės svitos Sudervės sluoksnius. Tokia šio regioninio aukšto apatinės dalies litologinė koreliacija nevisiškai sutampa su esamais biostratigrafiniais duomenimis. Pagrindinis darbo tiklas, remiantis konodontų tyrimais išryškinti Pagėgių regioninio aukšto viršutinės dalies biostratigrafiją, nustatyti jo paplitimo arealą ir atlikti šio amžiaus uolienų pjūvių koreliaciją visos Lietuvos mastu bei išryškinti galimybes pravedant skyrių ribas. Atlikus konodontų faunos tyrimus nustatyta, kad Rytų ir Vidurio Lietuvos pjūviuose Pagėgių regioninio aukšto viršutinė dalis sutampa su konodontų zonos Ozarkodina crispa stratigrafine apimtimi. Vakarų Lietuvoje ji dėsningai jaunėja vietinių stratinų atžvilgiu. Remiantis tokia šios konodontų zonos paplitimo tendecija Lietuvos pjūviuose, iškyla ludlovio ir pržidolio skyrių ribos klausimas, dėl ko būtina... [toliau žr. visą tekstą] / Contemporary the Pagėgiai regional stage of upper Silurian serias spreading her stratigraphic volume and corelation in sediment basin raise of much doubt. Preliminary conodonts investigatios show, that mention problems demand the stratigraphic and biostratigraphic prospecting essence. This regional stage is binomial, which in upper part of the Western Lithuanian section consist by Geniai and Aukštupiai members of Pagėgiai formation. Eastward after P.Lapinskas (2004) their gradually change over by upper members of Lapgiriai formation., Lateraly the Lapgiriai formation pass into Mituva and Ventspilis formations. In the Eastern Lithuania the analyzig straton belong to the Sudervė members of Pabradė formation. Such lithological correlation of uppermost part of Pagėgiai regional stage not be matched with existing biostratigraphic data. Fundamental work purpose is that ground conodonts prospecting expose the Pagėgių regional stage in upper part the biostratigraphy, and determine her spreading limit and make this ages rocks section correlation in all Lithuania scale and expose possibility lead stage boundary. The investigation of conodont fauna show that zone of Ozarkodina crispa correspond to uppermost part of Pagėgiai regional stage Eastern and Middle Lithuania sections. In the Western Lithuania the deposits of above mentioned conodonts zone step by step become younger in regard with local stratigraphic units. Such spreading tendency of this conodonts zone in Lithuanian sections... [to full text]
2

Lietuvos pleistoceno stratigrafija ir paleogeografija geochronologinių tyrimų duomenimis / Stratigraphy and paleogeography of lithuanian pleistocene based on data from geochronological reasearch

Debesiūnaitė, Vitalija 08 September 2009 (has links)
Magistriniam darbui reikalinga geochronologinių tyrimų medžiaga buvo renkama iš įvairių rašytinių šaltinių: įvairių autorių publikacijų, Lietuvos geologijos tarnybos fondų ataskaitų. Buvo surinkta ir peržiūrėta maždaug 40 atskirų publikacijų (lietuvių, anglų, rusų kalbomis) įsigilinta į jų turinį ir atrinkta tai, kas buvo svarbu šiam darbui. Pirmajame etape buvo analizuojama medžiaga, kuri susijusi su datavimo metodais, jų veikimo principai. Išnagrinėti šie datavimo metodai: izotopiniai geocheminiai metodai - radioaktyviosios anglies (14C) metodas, urano – torio (U-Th) metodas, berilio (10B) metodas; bioindikaciniai metodai - amino rūgščių metodas; fizikiniai metodai - termoliuminescensinis (TL) metodas, optiškai stimuliuotos liuminescensijos (OSL) metodas, elektro paramagnetinio rezonanso (EPR) metodas Vėliau buvo atrenkami geologiniai objektai – gręžiniai, atodangos, rieduliai – kuriuose buvo panaudoti datavimo metodai ir nustatomas uolienų absoliutus amžius (Lietuvos teritorijoje). Iš 99 geologinių objektų sukaupta 357 analizių rezultatai. Duomenys patalpinti duomenų bazėje (Exel), kurioje apibūdinamas objekto numeris, gręžinio, atodangos, vietovės pavadinimas, ėminio numeris, koordinatės, datuotos nuogulos, gylis, nekalibruotas amžius, absoliutus amžius, geologinis indeksas, laboratorijos kodas, literatūros šaltinis. Naudojantis jau sudaryta duomenų baze, vėliau buvo sudaromos atskiros lentelės (Exel) pagal datavimo metodus ir sudaromi žemėlapiai, kuriuose vaizduojamos... [toliau žr. visą tekstą] / The formation of the database of results of geochronological dating of Pleistocene sediments of Lithuania was one of the main purposes of the master work. The results of 375dating made by different methods of absolute geochronology (14C, 10Be, U-Th, OSL, TL, ESR) from 99 geological objects (boreholes, outcrops, erratic boulders) were collected in the mentioned database. The estimation of validity of stratigraphic schemes of Quaternary of the Lithuania published by different authors or official institutions was done. The model of the development of the paleogeographic conditions in the Lithuania during the Middle and Upper Pleistocene as well as the scheme of the deglaciation of territory of Lithuania during the Last Glaciation are presented. According to the results of geochronological dating, there are possible to distinguish Būtėnai, Snaigupėlė and Medininkai Interglacials as well as Žemaitija, Medininkai and Upper Nemunas Glaciations in the Quaternary stratigraphy scheme of Lithuania. The most intensive melting of the ice sheet of the Last Glaciation started about 18 kyrs BP, whereas the complete deglaciation of the entire territory of Lithuania occurred about 13-14 kyrs BP. The final melting of separate blocks of the died ice could be finished about 10 kyrs BP. There is possible to distinguish only one readvance (oscillation) of the ice sheet during the Last Glaciation; there aren’t any backgrounds for separation stadials – interstadials of phasials – interphasials.
3

Средње плеистоцене лесно-палеоземљишне секвенце Војводине / Srednje pleistocene lesno-paleozemljišne sekvence Vojvodine / Middle Pleistocene loess-paleosol sequences of Vojvodina

Jovanović Mlađen 26 October 2012 (has links)
<p>Детаљним теренским и лабораторијским истраживањима четири најважнија лесно-палеоземљишна профила у нашој земљи: Батајница &ndash; Дунав, Стари Сланкамен &ndash; Чот, Рума &ndash; циглана и три профила на Тителском лесном платоу, обухваћено је преко 160 mпрофила, а прикупљено је и лабораторијски обрађено преко 3.500 узорака, што до сада представља најобимније и најдетаљније истраживање лесно-палеоземљишних секвенци (ЛПС) у нашој земљи. Дат је детаљан литолошки и педолошки опис ЛПС, које су формиране у различитим палеогеографским условима. На основу резултата палеомагнетских истраживања која су обављена у две независне лабораторије и на два сета спесимена, прецизно је дефинисан положај последње пуне геомагнетне реверзије (бринес/матујама) која се одиграла пре 778 хиљада година. У исто време она представља званични границу између доњег и средњег плеистоцена. На основу позиције ове границе у доњем делу лесног хоризонта V-L9, формирана је нова интерпретација постојећег хроностратиграфског модела. Истраживањима особина стенског магнетизма, коришћењем параметара магнетне сусцептибилности и магнетне сусцептибилности зависне од фреквенце, формирана је јасна слика о палеоклиматским условима који су постојали током формирања слојева леса и образовања серије фосилних земљишта. Транзиција од екосистема суптропског појаса завршног дела доњег плеистоцена и почетног дела средњег плеистоцена, преко шума умереног појаса током средњег дела средњег плеистоцена, ка степским палеоземљиштима у каснијим периодима плеистоцена, јасно је осликана у типовима фосилних земљишта.</p> / <p>Detaljnim terenskim i laboratorijskim istraživanjima četiri najvažnija lesno-paleozemljišna profila u našoj zemlji: Batajnica &ndash; Dunav, Stari Slankamen &ndash; Čot, Ruma &ndash; ciglana i tri profila na Titelskom lesnom platou, obuhvaćeno je preko 160 mprofila, a prikupljeno je i laboratorijski obrađeno preko 3.500 uzoraka, što do sada predstavlja najobimnije i najdetaljnije istraživanje lesno-paleozemljišnih sekvenci (LPS) u našoj zemlji. Dat je detaljan litološki i pedološki opis LPS, koje su formirane u različitim paleogeografskim uslovima. Na osnovu rezultata paleomagnetskih istraživanja koja su obavljena u dve nezavisne laboratorije i na dva seta spesimena, precizno je definisan položaj poslednje pune geomagnetne reverzije (brines/matujama) koja se odigrala pre 778 hiljada godina. U isto vreme ona predstavlja zvanični granicu između donjeg i srednjeg pleistocena. Na osnovu pozicije ove granice u donjem delu lesnog horizonta V-L9, formirana je nova interpretacija postojećeg hronostratigrafskog modela. Istraživanjima osobina stenskog magnetizma, korišćenjem parametara magnetne susceptibilnosti i magnetne susceptibilnosti zavisne od frekvence, formirana je jasna slika o paleoklimatskim uslovima koji su postojali tokom formiranja slojeva lesa i obrazovanja serije fosilnih zemljišta. Tranzicija od ekosistema suptropskog pojasa završnog dela donjeg pleistocena i početnog dela srednjeg pleistocena, preko šuma umerenog pojasa tokom srednjeg dela srednjeg pleistocena, ka stepskim paleozemljištima u kasnijim periodima pleistocena, jasno je oslikana u tipovima fosilnih zemljišta.</p> / <p>Detailed field and laboratory studies of four major loess-paleosol sequences in our country: Batajnica - Danube, Stari Slankamen - Čot, Ruma - brickyard and three sub-profiles on the Titel loess plateau, is covered by over 160 m of sections and collected and laboratory analyzed over 3,500 samples, which so far is the most comprehensive and most detailed research of loess-paleosol sequences (LPS) in our country. A detail description of the lithological and pedological LPS, which are formed in different paleogeographical conditions, was presented. Based on the results of palaeomagnetic experiments which ware performed in two independent laboratories and on the two sets of specimen, the position of Matuyama/Brunhes boundary whics took place 778 ka, was precisely defined. At the same time it is the official boundary between the Lower and Middle Pleistocene. Based on the position of this magnetic reversal in the lower part of loess horizons V-L9, a new interpretation of existing chronostratigraphic models was formed. Investigation of the rock magnetism properties, using the magnetic susceptibility and frequency dependent magnetic susceptibility, a clear picture of the palaeoclimate conditions that existed during the formation of layers of LPS was formed. The transition from the subtropical zone ecosystems of the final part of the Lower Pleistocene and the initial portion of the Middle Pleistocene, through forests of temperate belt during the middle part of the Middle Pleistocene, to the steppe paleosol in the later periods of the Pleistocene, is reconstructed according different soil types.</p>

Page generated in 0.3284 seconds