The work is distinguished by its novelty because the syntax of dialects of the Lithuanian language has been hardly explored so far. The goal of this work was to make a thorough description of complex sentences of the East Upper Lithuanians, Vilnius people Dieveniškės and Lazūnai subdialects. While achieving the purpose, the following tasks had to be solved: to explore the typology of complex sentences; to describe the means of subordination; to make an analysis of the structure peculiarity of complex sentences. The resources used in this work are a book written D.Mikulėnienė and K.Morkūnas “Texts of Dieveniškės subdialects”, published in 1997, “Litauische mundartliche Texte aus der Wilnaer Gegend mit grammatischen Anmerkungen” by Peter Aruma, published in Dorpat in 1930. The latter contains texts of Dieveniškės and Lazūnai subdialects. The third resource that was used is “The vocabulary of Lazūnai dialect” by J.Petrauskas and A.Vidugiris, published in 1985. The material was collected from all the available resources and it comprises 2276 complex sentences. Having carried out the research, it appeared that complex sentence components of the subdialects are joined by conjunctions, relative adverbs, relative pronouns, particle ar and responsive words. Complex sentences might have one or several subordinate components. The sentences having one subordinate component might be of functional (explanatory, modifying, suppositional) and of semantic (time, reason, condition... [to full text]

Whereas the noun of Švenčionėliai subdialect was analyzed in my BA paper, this thesis is the continuation of the previous work; therefore, noun is not taken into consideration. In this work more emphasis is given on the inflection and accentuation of other parts of speech in Švenčionėliai subdialect. In addition to this, this subdialect was compared to the standard Lithuanian language as well as much attention was paid on the previous works of the well known linguists (Z. Zinkevičius, A. Pakerys et al). In this study, I used authentic dialectal material which was collected from audio recordings or from notes made wile the communicating with the representatives of this sub dialect. The findings of this research suggest as follows. · All inflective parts of speech use illiatyvas as frequent as inesyvas. · Adjectives have dual number which is very rarely used: turε,jæ dù graþù su,nu. · Plural numbers are not often used, instead, people usually use cardinal numbers. Surprisingly, fractional numbers are not used at all. · Various particles are very often linked to the personal pronouns àš and tù, for example, αš / a.šei, tù / tùjei . · What concerns adverbs with the prefix –ai, in Švenčionėliai subdialect most of adverbs are formed from indirect cases. · A number of particles are used to express specification, contradistinction, interrogation and impeachment. · Prepositions are used together with 3 cases, that is, genitive (unpe.èÅus pa.dedi # tÀdu ana paru,kstÀ)... [to full text]

Disertacijoje pirmą kartą nuosekliai sinchroniškai aprašoma vakarų aukštaičių rytinių kauniškių Prienų šnektos fonologinė sistema: 1) analizuojama kirčiavimo sistema, kirčio įtaka prozodinei žodžių struktūrai, aptariamas šalutinių kirčių vartojimas, aprašomi pagrindinio kirčio akustiniai požymiai; 2) analizuojama priegaidžių sistema, fonologinė interpretacija, akustiniai požymiai; 3) aprašoma vokalizmo sistema, aptariami kiekybiniai ir kokybiniai jų alofonų vartojimo ypatumai, pateikiamos būdingosios balsių akustinės ir artikuliacinės charakteristikos; 4) aprašoma konsonantizmo sistema, aptariama priebalsių junginių struktūra; aprašomi akustiniai ir artikuliaciniai bei kai kurie kiti priebalsinių fonemų skiriamieji bruožai. Dabartinės situacijos analizei daugiausia naudojamasi individualiai nuo 1996 m. kauptais tiriamosios šnektos faktais. Be subjektyviųjų metodų (empirinių stebėjimų ir šnektos tekstų bei tiriamosios medžiagos įrašų klausymo), pasitelkiami ir objektyvieji – instrumentiniai ir statistiniai metodai. Garsų analizės programa PRAAT matuotos ir analizuotos balsių ir priebalsių spektrinės savybės, atlikta daug instrumentinių prozodijos tyrimų. Kai kurie tiriamosios šnektos reiškiniai lyginami su kitų, daugiausia kaimyninių, tarmių ar patarmių bei bendrinės lietuvių kalbos faktais. / The dissertation is the first consistent synchronic description of the phonological system existing in the subdialect of Prienai, a part of the Eastern Kaunas subdialect of Western Aukštaitian. It contains: 1) an analysis of the stressing system, the influence of stress on the prosodic structure of words, a usage review of secondary stresses and a description of primary stress acoustic features; 2) an analysis of the accent system, a related phonological interpretation and acoustic features; 3) a description of the vowel (vocalic) subsystem, a review of qualitative and quantitative peculiarities related to usage of vowel allophones and a presentation of typical acoustic and articulatory characteristics of vowels; 4) a description of the consonant subsystem and a review of the consonant combination structure; a description of acoustic and articulatory as well as some other distinctive features of consonant phonemes. Facts of the subdialect of Prienai accumulated individually since 1996 are mainly used to carry out an analysis of the present situation. In addition to subjective methods (empirical observation and audition of subdialect texts and recordings of the materials researched), objective (instrumental and statistical) methods are also applied. The sound analysis software PRAAT was used to measure and analyse spectral qualities of vowels and consonants, and numeral prosodic experiments were carried out. Some of the phenomena of the analysed subdialect are compared to... [to full text]

The dissertation is the first consistent synchronic description of the phonological system existing in the subdialect of Prienai, a part of the Eastern Kaunas subdialect of Western Aukštaitian. It contains: 1) an analysis of the stressing system, the influence of stress on the prosodic structure of words, a usage review of secondary stresses and a description of primary stress acoustic features; 2) an analysis of the accent system, a related phonological interpretation and acoustic features; 3) a description of the vowel (vocalic) subsystem, a review of qualitative and quantitative peculiarities related to usage of vowel allophones and a presentation of typical acoustic and articulatory characteristics of vowels; 4) a description of the consonant subsystem and a review of the consonant combination structure; a description of acoustic and articulatory as well as some other distinctive features of consonant phonemes. Facts of the subdialect of Prienai accumulated individually since 1996 are mainly used to carry out an analysis of the present situation. In addition to subjective methods (empirical observation and audition of subdialect texts and recordings of the materials researched), objective (instrumental and statistical) methods are also applied. The sound analysis software PRAAT was used to measure and analyse spectral qualities of vowels and consonants, and numeral prosodic experiments were carried out. Some of the phenomena of the analysed subdialect are compared to... [to full text] / Disertacijoje pirmą kartą nuosekliai sinchroniškai aprašoma vakarų aukštaičių rytinių kauniškių Prienų šnektos fonologinė sistema: 1) analizuojama kirčiavimo sistema, kirčio įtaka prozodinei žodžių struktūrai, aptariamas šalutinių kirčių vartojimas, aprašomi pagrindinio kirčio akustiniai požymiai; 2) analizuojama priegaidžių sistema, fonologinė interpretacija, akustiniai požymiai; 3) aprašoma vokalizmo sistema, aptariami kiekybiniai ir kokybiniai jų alofonų vartojimo ypatumai, pateikiamos būdingosios balsių akustinės ir artikuliacinės charakteristikos; 4) aprašoma konsonantizmo sistema, aptariama priebalsių junginių struktūra; aprašomi akustiniai ir artikuliaciniai bei kai kurie kiti priebalsinių fonemų skiriamieji bruožai. Dabartinės situacijos analizei daugiausia naudojamasi individualiai nuo 1996 m. kauptais tiriamosios šnektos faktais. Be subjektyviųjų metodų (empirinių stebėjimų ir šnektos tekstų bei tiriamosios medžiagos įrašų klausymo), pasitelkiami ir objektyvieji – instrumentiniai ir statistiniai metodai. Garsų analizės programa PRAAT matuotos ir analizuotos balsių ir priebalsių spektrinės savybės, atlikta daug instrumentinių prozodijos tyrimų. Kai kurie tiriamosios šnektos reiškiniai lyginami su kitų, daugiausia kaimyninių, tarmių ar patarmių bei bendrinės lietuvių kalbos faktais.