Magistro darbe įvertinti Degsnės maumedyno kiekybiniai ir kokybiniai taksaciniai parametrai, maumedžių būklė ir jos priežastys. Darbo objektas - Prienų miškų urėdijos, Balbieriškio girininkijos 29 kv. 1 skl., 1,79 ha plote augantis Degsnės maumedynas, įeinantis į Nemuno kilpų regionino parko teritoriją. Tyrimo tikslas - Atlikti Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje augančio Degsnės maumedyno realių taksacinių parametrų (kiekybinių, kokybinių) įvertinimą ir sanitarinės būklės analizę. Darbo metodai – instrumentinis dendrometrinių rodiklių nustatymas, vizualinis maumedžių būklės įvertinimas. Darbo rezultatai – 2011 metais nustatyta, kad Degsnės maumedyno vid.aukštis yra 39,8 m, o vid. skersmuo – 64,6 cm. Maumedyne auga 2 aukštesni maumedžiai, už aukščiausiu Lietuvoje laikomą medį - jų aukštis siekia 46,5 m. 3 maumedžių skersmuo daugiau nei 1 m. Storiausio maumedžio skersmuo – 108 cm. Medyno pakraštyje augantys medžiai yra vid. 2 m žemesni už medyno viduje augančius medžius (atitinkamai 38,4 m ir 40,4 m ), tačiau 10 cm storesni (atitinkamai 73,3 cm ir 62,6 cm), turi vid. 5 m ilgesnes lajas (atitinkamai 23,9 m ir 18,9 m) ir storesnes šakas. Medyno tūris - 1198 m3/ha. Vid. vieno medžio tūris – 5,8 m3. Net 18 medžių tūris didesnis nei 10 m3. Po maumedžių danga susiformavo II ardas (7L3E+Ą), kurio tūris dar 93 m3/ha. I Krafto klasės medžiai medyne sudaro 91,1%. L.tiesūs ir tiesūs medžiai maumedyne sudaro 86,2%. Tyrimų metu nustatyta, jog maumedžiai buvo sodinti kas 2,6x2,6 m... [toliau žr. visą tekstą] / The Master work evaluated quantitative and qualitative taxonomy parameters of larch trees in Degsnė arboretum, condition of larch trees and the reasons for such condition. Object of work - Degsnė arboretum of larch trees growing in Prienai Forestry enterprise, Balbieriškis Forest Stewardship 29 sq. 1 land parcel, 1,79 ha area, included in Nemunas Loops regional park territory. Goal of research – To carry out the evaluation of taxonomy parameters (quantitative and qualitative) and analysis of sanitary condition of larch trees in Degsnė arboretum in Nemunas Loops regional park territory. Methods of work – instrumental determination of dendrometric indicators, visual immolation of larch tree condition. Work results – in 2011 it was found that the medium height of larch trees Degsnė arboretum 39,8 m, and the medium diameter is 64,6 cm. The larch trees arboretum has 2 high trees, higher than the tree which was considered to be the highest in Lithuania – their height is 46,5 m. Diameter of 3 exceeds 1 m. The diameter of the thickest larch tree is 108 cm. The trees growing at the edge of the arboretum in average 2 m lower than the tress in the middle of the arboretum (38,4 m and 40,4 m accordingly), however, they are thicker by 10 cm (73,3 cm and 62,6 cm accordingly), and have on average 5 m longer canopies (23,9 m and 18,9 m accordingly) and thicker branches. Volume of the trees is 1198 m3/ha. Average single tree volume is 5,8 m3. As many as 18 trees have the volume exceeding 10 m3... [to full text]

Study object. The state managed forests of Middle Lithuanian plain landscape geographical region (Kedainiai, Birzai, Joniskis, Kaunas, Pakruojis and Panevezys forest enteprises) and Nemunas bottom-land plain geographical region (Tauragė, Jurbarkas, Sakiai, Kazlu Ruda and Marijampole forest enterprises). Study aim. To evaluate the forest yield capacity of nature and administrative units. Methodology. The forest yield capacity is evaluated by calculating the mean volume per hectare and by assessing the yield capacity using the methodology of S. G. Sinicin. Results. There was made a comparison of forest yield capacity between two geographical landscape regions (Middle Lithuanian plain and Nemunas bottom-land plain). It was assessed that the mean volume per hectare in Middle Lithuanian plain is 5,2% and the forest yield capacity (according to S.G. Sinicin) is 3,8 % higher than in Nemunas bottom-land plain geographical region. Further on it was made comparison between the mean volume and forest yield capacity per hectare in forest enterprises in these two geographical regions. It was assessed that the highest mean volumes have Kazlų Rūda, Šakiai and Marijampolė forest enterprises. The highest yield capacities (according to S.G. Sinicin) have Taurage, Jurbarkas and Šakiai forest enterprises. Key words: Middle Lithuanian plain landscape geographical region, Nemunas bottom-land plain landscape geographical region), forest yield capacity, mean volume per hectare. s 1 ha.

Magistro darbe įvertinti Vidzgirio maumedyno kiekybiniai ir kokybiniai dendrometriniai parametrai, maumedžių būklė ir jos priežastys. Darbo objektas - Alytaus miškų urėdijos, Dzirmiškių girininkijos 33 kv. 48 skl., ir 44 skl., 3,1 ha plote augantis Vidzgirio maumedynas. Darbo metodai – instrumentinis dendrometrinių rodiklių nustatymas, vizualinis maumedžių būklės įvertinimas. Darbo rezultatai – 2012 metais nustatyta, kad Vidzgirio maumedyno vid. aukštis yra 34 m, o vid. skersmuo – 59 cm. Storiausio maumedžio skersmuo – 85 cm. Medyno pakraštyje 48 skl., augantys medžiai yra vid. 2 m žemesni už medyno viduje augančius medžius (atitinkamai 32,6 m ir 34,6 m ), o 44 skl., pakraštyje augantys medžiai mažesni 1,4 m už viduje augančius medžius (atitinkamai 31,1 m ir 32,5 m) , tačiau 48 skl 6,8 cm storesni medžiai (atitinkamai 60,2 cm ir 53,4 cm), o 44 skl., 5,7 cm didesnis. Medynų pakraščiuose augančių medžių lajos yra vidutiniškai 3 m ilgesnės už viduje augančių medžių lajas. Medyno tūris - 1073 m³/ha. Vid. vieno medžio tūris – 3,9 m. II Krafto klasės medžiai medyne sudaro 86,5%. L.tiesūs ir tiesūs medžiai maumedyne sudaro 64,8% ir medyne daugiausia medžių yta vidutiniškai storomis šakomis 40,1 %. Tyrimų metu nustatyta, jog maumedyne 1 ha auga 300 medžių. Medyne vyrauja geros sanitarinės būklės medžiai - jų čia yra 76,4% (324 vnt.). Blogos ir l.blogos medžiai maumedyne sudaro 5,3% (22 vnt.). Dažniausia medžių būklės blogėjimo priežastis – stelbimas (10 vnt), Medyno viduje augantys... [toliau žr. visą tekstą] / The Master work evaluated quantitative and qualitative taxonomy parameters of larch trees in Vidzgiris arboretum, condition of larch trees and the reasons for such condition. Object of the work - Vidzgiris arboretum of larch trees growing in Alytus Forestry enterprise, Dzirmiškių Forest Stewardship 33 sq. 48 and 44 land parcel, 3,1 ha area. Methods of the work – instrumental determination of dendrometric indicators, visual immolation of larch tree condition. The results - in 2012, showed that larch Vidzgiris average height of 34 m and a diameter of average - 59 cm. Larch thickest diameter - 85 cm. A stand on the outskirts of the plot 48 trees is 2 m below the stand inside the standing trees (respectively, 32.6 m and 34.6 m), with 44 plots on the outskirts of trees below 1.4 m for indoor growing trees (respectively, 31.1 m and 32.5 m), but the plot 48 6.8 cm thicker trees (respectively, 60.2 cm and 53.4 cm), and 44 plot 5.7 cm higher. Stands of tree crown edge is approximately 3 m longer than the inside of tree crowns. Growing stock volume - 1073 m³ / ha. Average single-tree volume - 3,9 m. Kraft Class II trees stand up 86.5%. Very straight and straight larch trees of 64.8% and a maximum stand of trees with thick branches of the impeding an average 40.1%. The studies showed that 1 ha of larch trees growing 300. The stand dominated by good sanitary condition of the trees - here are the 76.4% (324 pcs.). Poor and very poor larch trees of 5.3% (22 pcs.). The most common cause of... [to full text]

Matutis M. The analysis of the project of the main deforestation as the example of Kursenai forestry. Master’s work of forestry studies of forest economics/an adviser doc. A. Rutkauskas; LZUU, - Academy, 2006. – 96 p. 11 picture, 27 tables. Bibliography: 27 titles. SUMMARY In the master’s work there is reached the analysis of the project of the main deforestation as the example of Kursenai forestry. The object of the work: the wood of the forest groups of the state enterprise Kursenai forestry III (protective forests) and IV (economy forests). The objective of the work: to estimate the project of the main deforestation for the state enterprise Kursenai forestry during 1993 – 2005. The methods of the work: a) analysis; b) comparing; c) summation The methodic of the work: analysis of the documents, comparing of the indices and estimation of absolute and comparative volumes. The results of the work: the research was done and presented the main deforestation rates the most different were during 1994-1996, it increased even 25%, and the reason was the massive desiccation of the firs and the main rates of the deforestation were not adjusted. From 1997 the volume of truncated wood followed to the confirmed annual deforestation level, and from 1999 it exceeded in 0.3 thousand ktm. Or 0.5 %. And from 2002 there is strictly followed by the main deforestation rates. The keywords: the rate of the main deforestation; sub-economy, wood capacity, deflection.

Baigiamajame darbe tiriama grynų ir mišrių maumedynų našumas ir paplitimas Lietuvoje (pagal Lietuvos miškų kadastro elektroninę duomenų bazę, 2010). Darbo objektas – Lietuvos miškuose augantys maumedžiai bei gryni ir mišrūs maumedynai (pagal Lietuvos miškų kadastro elektroninę duomenų bazę, 2010). Darbo tikslas – ištirti svetimkraštės medžių rūšies maumedžio bendrijų našumą, paplitimą, taksacinius ypatumus ir juos palyginti su kitų Lietuvos spygliuočių medžių rūšių (paprastosios pušies ir paprastosios eglės) medynų parametrais. Darbo metodai – monografinis, dokumentų ir taksacinių normatyvų analizės bei taikomosios statistikos metodai. Darbo rezultatai. Atlikus maumedynų tyrimus nustatyta, kad gryni ir mišrūs maumedynai Lietuvoje užima 748,8 ha plotą. Turime 727 miško sklypų su grynais ir mišriais maumedynais. Bendras miškų, kuriuose auga maumedžiai, plotas lygus 2337,7 ha. Miškininkai neįvardina maumedynų rūšies tikslumu (kaip ir Lietuvos beržynų, kuriuos sudaryti gali karpotojo beržo arba plaukuotojo beržo medžiai). Lietuvoje dominuoja Europinio maumedžio medynai. Visi Lietuvos maumedynai kultūrinės kilmės. Jau 50 metų amžiuje (Ld augavietėje) maumedynai pasiekia 380 m3/ha, o brandžiuose ir perbrendusiuose maumedynuose tūris siekia net 800 – 1300 m3/ha. Maumedžiai Lietuvos miškuose pasiekia rekordinį 40 – 45 m aukštį, o savo gimtajame areale - net 55 m aukštį. Lietuvos teritorijoje dominuoja jauni maumedžio miškai (Lietuvos maumedynų vidutinis amžius 36 metai). Bendras... [toliau žr. visą tekstą] / In master's thesis were investigated Lithuanian Larch stands and their productivity. Object of the research work – Larch forests in Lithuania. The aim of the work – is to determine Larch prevalence in Lithuanian state and private forests. Analyze the estimation of forest parameters and compare with local coniferous tree species (Scots Pine and Norway Spruce) stands that grow in similar conditions. Methods of the research work - documents analysis, electronics database analysis The results of the work. Analysis showed that in Lithuania Larch stands occupies 748,8 ha. Best performance was in Ld forest site at age of 50 Larch stand reaches average 380 m3/ha stand volume. Old Larch Stands reach 1300 m3/ha.

Darbo tikslas: įvertinti skirtingais racionais šertų veislinių bulių spermos kokybę. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti ir įvertinti skirtingus veislinių bulių racionus; 2. Nustatyti tiriamųjų bulių spermos kokybę; 3. Įvertinti skirtingų racionų įtaką veislinių bulių spermos kokybiniams rodikliams. Išvados: 1. B fermos buliai reproduktoriai gavo 16,4 MJ AE, 52,35 žaliųjų baltymų, 20,66 g fosforo, 40,9 mg vario, 859,2 mg cinko, 28290 TV vitamino D bei 122700 TV vitamino A daugiau nei A fermos buliai, kur šios medžiagos yra ypač svarbios reprodukcinei sistemai ir spermos kokybei. 2. A fermoje laikomų bulių išskirtas spermos tūris buvo 5,60 (±0,11) ml, koncentracija 1287,61 (±38,04) mln/cm3, gyvybingų spermatozoidų 81,22 (±0,57) proc., tiesiai judančių spermatozoidų 65,73 (±0,76) proc. B fermoje laikomų bulių vidutinis išskiriamas spermos tūris buvo 8,50 (±0,25) ml, koncentracija 1371,54 (±67,07) mln/cm3, gyvybingų spermatozoidų 80,13 (±0,37) proc, tiesiai judančių spermatozoidų 67,81 (±0,47) proc. 3. B fermoje laikomų bulių išskirtas spermos tūris buvo 2,90 ml (P<0,001), koncentracija – 84,92 mln/cm3 (P>0,05), tiesiai judančių spermatozoidų – 2,07 proc. didesnis (P>0,05) nei A fermoje laikomų bulių. Vienintelis priešingai rodęs rodiklis, t.y. gyvybingi spermatozoidai buvo 1,09 proc. (P<0,05) mažesnis už A fermos bulių. 4. Bulių davusių iki 4 ml spermos kiekį, koncentracija vidutiniškai nuo 1351,11(P<0,001) (A buliai) ir 2218,25 (P<0,001) (B buliai) sumažėjo iki 1097,43 (P<0,001)... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this research is evaluate the quality of bull semen, that are fed different diets. Research goal of the paper: 1. Analyze and evaluate different breeding bull rations; 2. Analyze bull’s semen quality; 3. Evaluate the influence of different diets on breeding bull semen quality (semen volume, concentration, percent viable sperm, directly moving spermatozoa percent). The results of different bull’s diet show that bulls of farm B got more mineral and vitamin needed for reproductive system than bulls from farm A. The breeding bulls of farm B were given 16.4 MJ 52.35 crude protein, 20.66 g of phosphorus, 40.9 mg of copper, 859.2 mg of zinc, 28,290 IU of vitamin D and 122 700 IU of vitamin A more than bulls from farm A. This material is particularly important for the reproductive system and sperm quality. Breeding bull’s sperm quality indicators showed that the semen characteristics (volume, concentration, and right-moving sperm) were on average superior to those bulls whose diets were additionally given mineral - vitamin supplements. The semen quality of bulls is changing dependent on different bull semen volume released. It showed that increasing volume of the sperm determine decreasing in sperm concentration mln/cm3.

The results of bark thickness analysis of pine and spruce trees at the thinning age are presented in the work. The main goal of the work was to investigate regularities of bark thickness variance of pine and spruce logs produced out of trees felled during the thinning cuttings. The main tasks of the work were to find out regularities of bark thickness variance depending on age of the stands, tree species and top diameter of the log, to evaluate adequateness modeled regularities to existing Swedish normatives. The empirical material. 200 pine and 200 spruce felled trees at the Kazlu Ruda state forest enterprise were used for the measurements. The trees were selected at the 4 cutting areas of Nb, Lb, Lc, site types. Diameter and bark thickness of imaginative crosscut at height of 0, 1, 1.3, 3 m and following each second meter were measured for each stem. Methods. The multiple linear and nonlinear regression were used to process empirical data. Calculations were made using software STATISTICA v6.0 and EXCEL. The main results. The differences of bark thickness variation regularities were found while comparing gotten results to Existing Lithuanian and Swedish legalized normatives.

Darbo objektas - Telšių miškų urėdijos, Žarėnų girininkijos brandūs mišrūs eglės su lapuočiais medynai. Darbo tikslas – nustatyti dažniausiai miško inventorizacijos praktikoje naudojamų tūrio nustatymo metodų tikslumą ir išanalizuoti jį lemiančias priežastis. Darbo metodai – tūrio paklaidų, gautų lyginant medienos tūrius, nustatytus pagal sklypinės miškų inventorizacijos ir biržių atrėžimo ir įvertinimo duomenimis su pagamintos medienos duomenimis, analizė. Darbo rezultatai. Atlikus tų pačių medynų tūrio įvertinimą įvairiais metodais ir visų matavimo rezultatų analizę, paaiškėjo, kad sklypinė miškų inventorizacija tūrį Žarėnų miško masyve vidutiniškai didina 10,2 %, lyginant su ištisiniu medžių apmatavimo metodu. Įvertinę brandžių medynų tūrį, pagal pagamintą medienos produkciją, gauti rezultatai mišriuose eglės medynuose svyruoja nuo -3,0 % iki 9,9 %, bendra paklaida yra 4,9 % didesnė lyginant su ištisiniu medžių matavimo metodu. Raktažodžiai: Sklypinė miškų inventorizacija, ištisinis medžių matavimas, atrankinis medžių matavimas, medynų tūris, paklaidos. / OBJECT OF RESEARCH-mature mixed spruce - broadlives forests in Telšiai forest enterprise, Žarėnai forest. AIM OF RESEARCH- to determine the accuracy of most frequently applied methods to rate the volume in the practice of forest inventory and to analyze the causes that influence it. METHODS OF RESEARCH- the analysis of volume errors, got by comparing timber volumes, set according to the data of inventory of forest plots and their delimitation and the data of their evaluation with the data of manufactured timber acceptance. RESULTS OF RESEARCH-after having done the evaluation of the same timber volume using different methods and the analysis of all the results of measurement, it emerged that stand-wise forest inventory increases the volume in the array of Žarėnai forests by 10.2% when compared to the continuous forest measurement. After evaluating the volume of mature trees according to the made timber production the results in mixed fir trees range from -3,0 % to 9,9 %, a common error 4,9 % better compared to the continuous forest measurement.

Darbo objektas – Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos, Šališkių girininkijos miškai, brandūs mišrūs derlingų drėgnų augaviečių medynai (iškirstos pagrindiniais plynais kirtimais biržės). Darbo tikslas – nustatyti dažniausiai miško inventorizacijos praktikoje (miškotvarkos darbų metu naudojami metodai, miškininkų gamybininkų miško urėdijose naudojami metodai ir moksliniuose tyrimuose naudojami metodai) naudojamų tūrio nustatymo metodų tikslumą ir išsiaiškinti jį lemiančias priežastis. Darbo metodai – atrankos, statistinių hipotezių tikrinimo ir vidurkių palyginimo bei dendrometrinis metodai. Darbo rezultatai. Atlikus medynų tūrio įvertinimą etalonu laikant ištisinio medžio matavimo metodą lyginant su sklypinės miškų inventorizacijos gautu tūriu pagal medžių rūšis paaiškėjo, kad didžiausi skirtumai yra beržo 8,2%, pušies 7,7 %, eglės 4,7 %, juodalksnio 4,2 %, uosio -1,7 %. Ištisinio medžių matavimo metu gautus tūrius lyginant su sklypinės miškų inventorizacijos gautais tūriais paaiškėjo, kad sklypinė miškų inventorizacija medžių tūrį biržėje didina vidutiniškai 21,5m³/ha. Ištisinio medžių matavimo metu gautus tūrius lyginant su pagaminta miško produkcija paaiškėjo, kad tūris atskirose miško sklypuose didinamas, bendra paklaida 16 miško sklypų sudaro iki 1 %. Gauti rezultatai parodė, kad tūrio tikslumui nustatyti įtakos turi medžių rūšinė sudėtis sklype, taksaciniai instrumentai, naudojami normatyvai. Reikia įvertinti tai, kad matuojant ištisai kiekvieną medį, gautas... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the research – the forests of Kazlų Rūda educational forest office, Šališkės forrest office, cut in main cuttings. The main aim of the research: – to estimate the precision of the most frequent bulk evaluation methods and to find the reasons that determine it. Methods of the research – selection, statistic hypothesis check and average comparison. Results of the research. After performing a wood bulk evaluation keeping solid tree measurement as a standard, comparing with the bulk, found by parcel forest inventorization according to tree species, it emerged that the biggest differences are of the birch 8,2%, pine 7,7 %, fir 4,7 %, black alder 4,2 %, ash -1,7 %. The bulks found by solid trees measurement comparing with the bulks found by parcel forest inventorization, it emerged that parcel forest inventorization increases wood bulk in the stall 21,5m³/ha on the average. The bulks found by solid trees measurement comparing with forest production, it emerged that the bulk in separate forest parcels is increased, common bias in 16 forest parcels is up to 1%. The results showed that the varietal composition in the parcel, taxation instruments, used normatives have influence. It is needed to evaluate that measuring each tree throughout, we get a bulk precision that better reflects reality. But using selective trees measurement in the parcel, we can evaluate with enough precision and in short period of time.

Research report on the reliability of results of Lithuanian forest inventories is given in the thesis. Aim of research – to estimate the reliability of the results of National forest inventory, Stand-wise forest inventory and forest inventory before cutting. Object of research – spruce and birch stands of Lithuanian forests. Methods of research – sampling, verification of statistical hypotheses and comparison of averages. Results of research – the reliability analysis of the results of National forest inventory shows, that calculated differences are statistically inconsequential. The reliability analysis of the results of Stand-wise forest inventory shows, that Stand-wise forest inventory results has allowed errors, except the height. The estimation of the reliability of results of forest inventory before cutting demonstrates that the errors are too high and the inequality of total volume of stands is -11,1 %.