Darbe analizuojamas tarpukario Lietuvos, t.y., I respublikos katalikiškosios visuomenės senosios - jaunosios kartų visuomenininkų bei politikų konfliktas, kuris atspindėjo to meto lietuvių visuomenės politinio brendimo evoliuciją. IV-ojo dešimtmečio pradžioje, baigę Vakarų Europos universitetus į Lietuvą grįžo nauja katalikų intelektualų banga. Pastarieji remdamiesi modernia Vakarų tradicija svarstė Lietuvos santvarkos tobulinimo projektus. A. Smetonos autoritarizmo metais nesant galimybių aktyviai veikti politinėje opozicijoje, pastarieji pradėjo Lietuvos modernizacijos planus skelbdami kultūros ir viešojo gyvenimo lituanizaciją. Subrendę jau 1918 m. nepriklausomoje Lietuvoje jie nejautė sentimentų pokarinei liberaliosios demokratijos tradicijai, tai buvo viena pamatinių konflikto priežasčių su senosios kartos Lietuvos visuomenininkais ir politikais. Politinių santykių įtampos sferoje senosios - jaunosios katalikų kartų konfliktas ryškiausiai pasireiškė demokratijos - partokratijos, konservatizmo - radikalizmo bei pozicijos - opozicijos aspektuose. Jaunoji karta sekdama bei orientuodamasi į modernizacijos Vakarų Europoje procesus kritiškai vertino senosios kartos konservatyvumą, archaišką demokratijos sampratos suvokimą bei politinės opozicijos konstruktyvaus veiksnio valstybės valdyme ignoravimą. Vertindami tuometines Europos santvarkas, tuo pačiu mėgindami kurti savitą lietuvišką modelį jie idealizavo vadizmo, autoriteto svarbą politiniame gyvenime. Žavėjosi dinamiška... [toliau žr. visą tekstą] / This work analyse a period between two world wars in Lithuania when on a first republic political system conflict two sides – catholic society elder and younger generations leading by public-spirited persons and politicians. This conflict was the main reflection of Lithuanian society political ripening evolution. A new catholic character wave has reached Lithuania on a 4th decade. Most of them have just finished West Europe universities. Last-mentioned wave consider a new state system improvement projects in their country going entirely to West countries tradition. Primarily they started Lithuanian modernization plans by propagating culture and public life Lithuanization considering to possibilities for active work in A.Smetona Authoritarianism opposition. The younger generation mature already on 1918. They did not feel any regards to liberal democracy tradition in Lithuania after First World War. That was one of the main conflict reasons with elder generation public-spirited persons and politicians. Elder and younger generations conflict highly expressed on a political relation stress of action field by democracy – party interest, conservatism – radicalism and position – opposition antithesis relation. Younger generation critically valued conservatism of elder generation according to West Europe modernization processes. Also they criticised archaic democracy conception perceive and political opposition slight how one of the main constructive state management factor. Younger... [to full text]