Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos užtikrinimas yra vienas iš pagrindinių teisinės valstybės statusą patvirtinančių siekiamų tikslų. Magistro darbe teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos procesine teisine prasme, t. y. teisė pareikšti ieškinį (pareiškimą), analizuojama pasitelkiant lyginamąjį tyrimo metodą, įgalinantį palyginti atskirų valstybių - Lietuvos Respublikos (toliau – Lietuvos) ir Vokietijos Federacinės Respublikos (toliau –Vokietijos) - teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinės tvarkos teisinį reguliavimą. Abejose šalyse teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos reglamentuojama aukščiausią teisinę galią turinčio teisės akto, t. y. Konstitucijos, normomis. Teisės kreiptis į teismą teisinis reguliavimas, esant asmens teisių pažeidimui privatiniuose teisiniuose santykiuose, Lietuvoje ir Vokietijoje skiriasi: Vokietijos Pagrindinio įstatymo 19 str. 4 d. garantuoja teisę kreiptis į teism���� tik tuo atveju, kai teisių pažeidėjas yra viešoji valdžia. Tačiau Vokietijos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teisiniams ginčams, nepatenkantiems į Pagrindinio įstatymo 19 str. 4 d. ribas, teisė kreiptis į teismą garantuojama įtvirtintu teisinės valstybės principu. Priešingai nei Vokietijoje, Lietuvos Konstitucijoje yra įtvirtinta bendroji teisės norma, taikoma kilusiems ginčams tiek civiliniuose, tiek kitokio pobūdžio teisiniuose santykiuose. Kiekvienas, norintis pasinaudoti teisės aktuose įtvirtinta teise kreiptis į teismą, privalo laikytis... [toliau žr. visą tekstą] / Die Gewaehrleistung vom Justizgewaehrungsanspruch ist eines der Axiome, die den Status von dem Rechtsstaat betont. In dieser Magisterarbeit wird der Justizgewaehrungsanspruch im Sinne des prozessrechtlichen Aspektes, d. h. wie das Recht vor Gericht einzuklagen, analysiert. Die Eroerterung vom Justizgewaehrungsanspruch wird mit Anwendung eines Vergleichsmethodes erledigt. Das Ziel dieser Magisterarbeit ist die Prozessordnung der Verwirklichung vom Justizgewaehrungsanspruch in Litauen und in Deutschland zu vergleichen. In beiden Laendern wird der Justizgewaehrungsanspruch auf der obersten Regelungsebene verankert – im Grundgesetz (GG) der Bundesrepublik Deutschlands und in der Verfassung Litauens. Die Rechtsschutzgarantie in privatrechtlichen Verhaeltnissen ist in verfassungrechtlichen Normen unterschiedlich geregelt: Art. 19 Abs.4 GG schuetzt die Rechte des Menschens nur bei Velretzung durch oeffentliche Gewalt. Das Bundesverfassungsgericht hat den aus dem Rechtsstaatsprinzip in Verbindung mit den Grundrechten folgenden allgemeinen Justizgewährungsanspruch zunächst als Grundlage des Rechtsschutzes in zivilrechtlichen Streitigkeiten anerkannt, für die Art.19 Abs.4 GG nicht anwendbar ist. Im Gegensatz dazu gibt es eine allgemeine verfassungsrechtliche Norm in Verfassung Litauens, die nicht nur fuer die oeffenltich-rechtlichen, sondern auch fuer die zivilrechtlichen Streitigkeiten gilt. Jeder, wer sein Recht vor Gericht einzuklagen realisieren moechte, muss es gemaess... [to full text]

Šio darbo tikslas – kompleksiškai išanalizuoti ir palyginti teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinę tvarką pagal Lietuvos ir Austrijos civilinio proceso įstatymus. Abiejose šalyse konstituciniu lygmeniu įtvirtintą teisę kreiptis į teismą detalizuoja civilinio proceso įstatymuose nustatyta šios teisės įgyvendinimo tvarka. Darbe teorinių ir empirinių metodų pagalba yra analizuojama teisė kreiptis į teismą, jos turinys, teisės kreiptis į teismą prielaidos ir sąlygos, nustatytos atsisakymo priimti ieškinį pagrinduose, įtvirtintuose Lietuvos ir Austrijos civilinio proceso įstatymuose. Remiantis moksline literatūra, teisės aktais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Austrijos Aukščiausiojo Teismo (Oberster Gerichtshof) praktika atskiruose baigiamojo darbo skyriuose analizuojami Lietuvos ir Austrijos civilinio proceso kodeksuose numatyti atsisakymo priimti ieškinį pagrindai. Atlikus lyginamąją Lietuvos ir Austrijos civilinio proceso įstatymų analizę, prieinama išvados, kad abiejų valstybių civilinio proceso įstatymuose įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį pagrindai yra beveik identiški, teisė kreiptis į teismą yra tinkamai reglamentuota ir įgyvendinama nepažeidžiant įstatymuose numatytų reikalavimų. Tiek Lietuvoje, tiek Austrijoje įtvirtinti baigtiniai atsisakymo priimti ieškinį pagrindų sąrašai nesudaro kliūčių asmenims pasinaudoti teise kreiptis į teismą. Taip pat darbe pateikiami pasiūlymai Lietuvos įstatymų leidėjui dėl kai kurių civilinio proceso įstatymų nuostatų... [toliau žr. visą tekstą] / In dieser Magistrusarbeit analysiert man die Ordnung der Verwirklichung des Justizgewährungsanspruchs anhand der Gesetze des Zivilprozesses in Litauen und Österreich. Den Justizgewärungsanspruch, den die Verfassungen der beiden Ländern durchsetzen, detailisiert die Ordnung der Verwirklichung dieses Rechts in den Gesetzen des Zivilprozesses. In der Arbeit analysiert man den Justizgewärungsanspruch, Inhalt des Justizgewährungsanspruchs (die Prozessvoraussetzungen und die Rechtszugvoraussetzungen sind in den Gesetzen des Zivilprozesses verwirklicht, die in den Gründen der Zurückweisung der Klage festgesstelt sind). Hier werden auch die Werke der Rechtswissenshaftler in Litauen und Österreich besprochen. In einzelnen Teilen dieser Arbeit werden die Gründen der Zurückweisung der Klage besprochen. Diese Gründe analysiert man anhand der Gesetze, der Rechtsprechung, der Wissenschaft des Zivilprozessrechtes. Nach der vergleichenden Analyse der Gesetze des Zivilprozesses in Litauen und Österreich kann man die Schlussfolderung ziehen, das die Gründen der Zurückweisung der Klage fast identisch sind. Der Justizgewährungsanspruch ist ausführlich reglementiert und verwirklicht man ohne Verletzungen der Gesetze. Sowohl in Litauen als auch in Österreich ist die Endliste der Gründen der Zurückweisung der Klage verwirklicht, die keine Hindernisse der Personen, die den Justizgewährungsanspruch nutzen wollen, machen. In der Arbeit werden auch die Vorschläge für den Gesetzgeber Litauens wegen... [to full text]

The Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms drawn up in Rome on 4 November 1950, entered into force in September 1953, consolidated the minimal standarts of human rights protection which are equally binding for all democratic Europe countries. Article 6 guarantees the right to a fair trial – one of the favourable condition to realize human rights. It is the fundamental right and the guarantee of other human rights protection. The aim of the master thesis is to scrutinize the conception of the right to a fair trial under the Article 6 of the European Convention, its content and the practice of The European Court of Human Rights on this question. It is considering especially urgent questions of the Article‘s 6 application. On that ground the position of the Court is formed and the analysed regulations becomes the part of theory. The master thesis should create the basis for the further analysis of the Article 6 and promote the publication of the problem on human rights and safeguard them in Lithuania. In the Article 6 there is determined the right that everyone is entitled to a fair and public hearing within a reaonable time by an independent and impartial tribunal established by law. In the Convention sense the right to a fair trial is interpreted widely because of its significance in the democratic society. Otherwise the narrow interpretation of Article 6 would not answer the purpose. The right to a fair trial should be analysed as the whole... [to full text]