Pastaruoju metu Lietuvoje norminių aktų leidybos procese pradeda vyrauti poįstatyminiai aktai, kurie papildo ar patikslina įstatymus. Tai neretai sukelia grėsmę pažeisti teisėtumą. Teisėtumo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, kurdamos teisės aktus, neviršytų savo kompetencijos, laikytųsi kiekvienai teisės aktų rūšiai nustatytos tų aktų priėmimo ir išleidimo tvarkos (procedūrų) ir subordinacijos pagal juridinę galią: Seimo priimami įstatymai turi neprieštarauti Konstitucijai, o Prezidento dekretai, Vyriausybės nutarimai, kitų valstybės institucijų teisės aktai – Konstitucijai ir įstatymams. Šis principas teisinėje valstybėje reiškia ne tik formos, bet ir turinio teisėtumą - konkretus teisės aktas turi neprieštarauti ne tik aukštesnę juridinę galią turinčiam teisės aktui, bet ir pagrindinėms žmogaus teisėms, jis neturi įtvirtinti įstatymų leidėjo savivalės tų teisių atžvilgiu. Teisė konstatuoti tokį prieštaravimą suteikta Konstituciniam ir administraciniam teismams. / The principle of legality claims that the State Institutions, when legislating the Acts of Law, shall not overstep its competence, shall observe the established procedure for the adoption and promulgation of the Acts of Law of every type and the subordination according to legal power. The Laws being adopted by the Seimas shall be in conformity with the Constitution, but the Decrees of the President, the Resolutions of the Government, the Acts of Law of other State Institutions shall be in conformity with the Constitution and Legislation. This study covers the theoretical and practical aspects for the investigation of the legality of the Statutory Administrative Acts. The conception of the principle of legality, the implementation and protection of this principle in public administration are analysed on the theoretical level. By applying the methods of documentation analyses and comparative investigation the Acts of Law of the Republic of Lithuania as well as foreign countries, regulating the investigation of the legality of the Statutory Administrative Acts, are analysed. The essence, types and process of this investigation are defined. The practice of the Constitutional and Administrative Courts of the Republic of Lithuania in the lawsuits with respect to the legality of Statutory Administrative Acts is analysed on practical level. By applying the method of empirical investigation it is pursued to highlight particular general attributes and regularities of the practice of... [to full text]

Civilinio proceso atnaujinimas yra išimtinė procesinė priemonė, padedanti užtikrinti žmogaus teisę į teismą. Jo tikslas yra pašalinti galimai neteisėtą teismo sprendimą, taip įvykdant teisingumą ir išvengiant tokio sprendimo pasekmių. Tačiau pažvelgus į LR Civilinio proceso kodeksą, matome, jog Lietuvoje nėra įtvirtinta galimybė atnaujinti procesą, kuomet LR Konstitucinis Teismas pripažįsta teisės aktą, kuriuo teismas rėmėsi priimdamas sprendimą civilinėje byloje, prieštaraujančiu LR Konstitucijai. Suformuota LR teismų praktika draudžia proceso atnaujinimą civilinėse bylose šiuo pagrindu, kadangi būtų pažeistas teisinių santykių stabilumo bei teisinių santykių subjektų teisių ir pareigų apibrėžtumo principai. Tačiau priešingai nei civilinėse bylose, administracinėse bylose proceso atnaujinimas šiuo pagrindu yra leidžiamas. Panagrinėję užsienio valstybių teisinį reguliavimą, matome, jog apie pusė Europos valstybių leidžia proceso atnaujinimą šiuo pagrindu civilinėse bylose bylose, o baudžiamosiose bylose – beveik visos nagrinėtos valstybės. Žmogaus teisių užtikrinimo svarbą civilinėse bylose pabrėžia Europos Žmogaus Teisių Teismas. Nors EŽTT laikosi nuomonės, jog proceso atnaujinimą riboja teisinio tikrumo principas, tačiau tam tikrais atvejais proceso atnaujinimas gali būti efektyviausia priemone atstatant teisingumą, kuris buvo paneigtas pažeidus žmogaus teises. Tuo tarpu LR Konstitucinis Teismas laikosi pozicijos, jog proceso atnaujinimas nagrinėjamu pagrindu yra... [toliau žr. visą tekstą] / Reopening of civil proceedings is an exclusive procedural measure, which helps to ensure a right to court. It‘s aim is to remove possibly unlawful court decision, thus delivering justice and avoiding consequences of such decision. Therefore, reopening of civil proceedings seeks to protect not only interests of private parties, but also public interest. However, if we look to Code of Civil procedure of the Republic of Lithuania, we can see a lack of possibility in Lithuania to reopen proceedings, when Constitutional Court of the Republic of Lithuania declares that law applied in a specific case is in conflict with the Constitution of the Republic of Lithuania. Lithuanian case law does not allow reopening of proceedings in civil cases based on mentioned ground, because otherwise principles of stability of legal relations and certainty of rights and duties of subjects‘ legal relations would be breached. Contrary to civil cases, administrative cases may be reopened based on mantioned grounds. Moreover, administrative courts examine cases regarding damages, incurred due to unlawful actions of public administration bodies, and these cases may also be reopened based on mentioned ground, though they are civil cases. Therefore, administrative courts case law and general competence courts case law differs on the question regarding reopening of proceedings in civil cases, when Constituional Court of the Republic of Lithuania declares that law applied in a specific case is in conflict... [to full text]

The purpose of this work is to analyze waste management act of law, which based on, the waste will be managed by economy subjects. Those subjects have to prepare the documents needed to realize waste management work. At first part of this work we are observing principles and priorities of waste management and trying to introduce with the act of law which regulates trash management in EU. Then I’m presenting the rules which are valid and which regulates waste management in Lithuania. Also I’m observing main requirements which are related with waste management (law of waste management, state strategic waste management plan and act of law of waste management). Indicating separates waste streams law and principles. In the second part I’m introducing conception of method. Observing method principles of preparation of maintaining documents. Researching law which indirectly influencing preparing waste management documents and analyzing method preparation of it. Also I’m observing law, which have directly influence to preparation of waste documents. Analyzing is it difficult to prepare documents for waste management and how to full fill forms which are present in the law.