Disertacija skirta svarbiausio XIX a. lietuvių poeto Antano Baranausko rankraštinių tekstų (dienoraščio, Baranauskų silva rerum bei eilių rinkinio Wiersze) tyrimui. Darbe aprašomas šių lenkiškai rašytų rankraščių kultūrinis kontekstas, komunikacinis pobūdis. Pasitelkus rašymo istorijos koncepciją, nagrinėjamas rankraščių rašymo kelias ir aptariamas rašančiojo asmens, tekstinės bendruomenės bei kūrybinės savimonės formavimasis, funkcionavimas ir kaita. Paskutiniame disertacijos skyriuje aptariami lietuviškai rašyti Baranausko tekstai, jų dainavimo tradicija bei santykis su vieta. Disertacijoje poeto kūrybinis kelias neskirstomas į lenkišką ir lietuvišką. Jo kūrinių kalbos ir poetikos permainos siejamos su socialinių statusų kaita – taip kuriamas vientisas pasakojimas apie Baranausko rašymo istoriją. / The thesis analyses the manuscripts of the most famous Lithuanian poet of the 19th century Antanas Baranauskas, including his diary, the family book (silva rerum) of the Baranauskas family and the collection of poems Wiersze. The thesis exposes the cultural context of manuscripts written in Polish and their communicative nature. Through the conception of the history of writing, the author of the thesis examines the process of writing the manuscripts and scrutinises the formation, functioning and transformation of the writer, the portrayed community and creative self-consciousness. The final section of the thesis deals with Baranauskas’s poems in Lithuanian, the tradition of turning them into songs and their relationship with an environment. The poet’s creative biography is reviewed without splitting it into Polish and Lithuanian. His turn from one language to another and shifts in his poetics are associated with a change in social status and thus represents an integral narrative of the history of Baranauskas’s writing.

Disertacija skirta svarbiausio XIX a. lietuvių poeto Antano Baranausko rankraštinių tekstų (dienoraščio, Baranauskų silva rerum bei eilių rinkinio Wiersze) tyrimui. Darbe aprašomas šių lenkiškai rašytų rankraščių kultūrinis kontekstas, komunikacinis pobūdis. Pasitelkus rašymo istorijos koncepciją, nagrinėjamas rankraščių rašymo kelias ir aptariamas rašančiojo asmens, tekstinės bendruomenės bei kūrybinės savimonės formavimasis, funkcionavimas ir kaita. Paskutiniame disertacijos skyriuje aptariami lietuviškai rašyti Baranausko tekstai, jų dainavimo tradicija bei santykis su vieta. Disertacijoje poeto kūrybinis kelias neskirstomas į lenkišką ir lietuvišką. Jo kūrinių kalbos ir poetikos permainos siejamos su socialinių statusų kaita – taip kuriamas vientisas pasakojimas apie Baranausko rašymo istoriją. / The thesis analyses the manuscripts of the most famous Lithuanian poet of the 19th century Antanas Baranauskas, including his diary, the family book (silva rerum) of the Baranauskas family and the collection of poems Wiersze. The thesis exposes the cultural context of manuscripts written in Polish and their communicative nature. Through the conception of the history of writing, the author of the thesis examines the process of writing the manuscripts and scrutinises the formation, functioning and transformation of the writer, the portrayed community and creative self-consciousness. The final section of the thesis deals with Baranauskas’s poems in Lithuanian, the tradition of turning them into songs and their relationship with an environment. The poet’s creative biography is reviewed without splitting it into Polish and Lithuanian. His turn from one language to another and shifts in his poetics are associated with a change in social status and thus represents an integral narrative of the history of Baranauskas’s writing.