Pasitelkus socialinio konstrukcionizmo teoriją, disertacijoje siekiama išanalizuoti karjeros sampratos formavimą Lietuvoje. Pasirinkta teorinė-metodologinė pozicija leidžia peržengti iki šiol karjeros teorijoje dominavusias dichotomijas tarp to, kas suprantama kaip senoji, tradicinė, biurokratinė arba organizacinė karjera, ir naujosios, individualios arba asmeninės karjeros, kuri būdingesnė pozityvistinei tyrimų perspektyvai. Disertacijoje akcentuojamas žinojimo ir socialinio, istorinio konteksto sąryšis. Remiantis trimis socialinės tikrovės konstravimo proceso etapais – objektyvacija, eksternalizacija ir internalizacija, į karjeros sampratos formavimo instrumentų analizę įtraukiamas ne tik mokslinis žinojimas, t. y. nagrinėjama ne tik akademinė karjeros samprata, bet ir viešosios politikos atstovų, praktikų ir tyrėjų formuojama karjeros samprata. / The dissertation analyses the construction of the concept of career in Lithuania using the theory of social constructionism. The chosen theoretical-methodological approach allows us to overcome the dichotomies that have long been prevalent in career theory—between the old, traditional, bureaucratic or organizational career and the new, individual or personal career, more typical to the positivistic approach. The dissertation emphasizes the relationship between knowledge and its socio-historical context. The construction of social reality may be divided into three distinct phases—objectivation, externalization and internalization. This approach requires us to not limit ourselves to academic discourse but also examine the notions formulated in other fields—by public servants, career consultants and empirical researchers.

The dissertation analyses the construction of the concept of career in Lithuania using the theory of social constructionism. The chosen theoretical-methodological approach allows us to overcome the dichotomies that have long been prevalent in career theory—between the old, traditional, bureaucratic or organizational career and the new, individual or personal career, more typical to the positivistic approach. The dissertation emphasizes the relationship between knowledge and its socio-historical context. The construction of social reality may be divided into three distinct phases—objectivation, externalization and internalization. This approach requires us to not limit ourselves to academic discourse but also examine the notions formulated in other fields—by public servants, career consultants and empirical researchers. / Pasitelkus socialinio konstrukcionizmo teoriją, disertacijoje siekiama išanalizuoti karjeros sampratos formavimą Lietuvoje. Pasirinkta teorinė-metodologinė pozicija leidžia peržengti iki šiol karjeros teorijoje dominavusias dichotomijas tarp to, kas suprantama kaip senoji, tradicinė, biurokratinė arba organizacinė karjera, ir naujosios, individualios arba asmeninės karjeros, kuri būdingesnė pozityvistinei tyrimų perspektyvai. Disertacijoje akcentuojamas žinojimo ir socialinio, istorinio konteksto sąryšis. Remiantis trimis socialinės tikrovės konstravimo proceso etapais – objektyvacija, eksternalizacija ir internalizacija, į karjeros sampratos formavimo instrumentų analizę įtraukiamas ne tik mokslinis žinojimas, t. y. nagrinėjama ne tik akademinė karjeros samprata, bet ir viešosios politikos atstovų, praktikų ir tyrėjų formuojama karjeros samprata.