Viena svarbiausių žmogaus teisių ir demokratinės visuomenės atributų, įtvirtinančių ideologinį, kultūrinį, politinį pliuralizmą, yra minties, tikėjimo ir žodžio laisvė. Šios laisvės deklaruojamos įvairių valstybių konstitucijose, tarptautiniuose teisės dokumentuose. Žodžio laisvė, vykstant taikiems debatams padeda nustatyti tiesą. Minties ir saviraiškos laisvė skatina visuomenės narius atskleisti savo sugebėjimus ir realizuoti save ne tik politinėje arenoje, bet ir meno, kultūros srityse. Tikėjimo laisvė vysto atvirą, tolerantišką, pilietinę visuomenę, skatina sugyventi skirtingas kultūras, gina įvairiausių etninių bei religinių mažumų teises. Minties, tikėjimo ir žodžio laisvę galima suprasti dvejopai – kaip subjektyvią teisę turėti savo įsitikinimus bei laisvai juos reikšti. Tačiau šios laisvės nėra absoliučios – jos ribojamos reikalavimais, būtinais demokratinėje visuomenėje konstitucinei santvarkai bei kitoms žmogaus teisėms bei laisvėms apsaugoti. Išnagrinėjus mokslininkų doktriną, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, įtvirtinančias minties, tikėjimo ir žodžio laisves, Lietuvos Respublikos įstatymus, susijusius su nagrinėjama laisve, Lietuvos Respublikos teismų ir Europos Žmogaus teisių teismo jurisprudenciją bylose, susijusiose su minties, tikėjimo ir žodžio laisve, darytina išvada, kad Lietuvos teisei ypač svarbi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, reglamentuojanti minties, tikėjimo ir žodžio laisvės turinį ir jos įgyvendinimo... [to full text] / One of the most important human rights and attributes of open democratic society, which establishes ideological, cultural and political pluralism, is the freedom of thought, religion and word. The freedom of word helps to find out the truth during the peaceful debates. The freedom of though and expression encourages members of society to reveal their individuality and realize themselves not only in the poltical arena, but also in the area of art and culture. The freedom of religion develops open, tolerant, civil society, prompts different cultures to get along, defends the rights of various etnic and confession minorities. The right to the freedom of thought, religion and expression can be understood in two ways – as the subjective right to have convictions and the right to freely express them. However these freedoms are not absolute and unconditional – they are restricted by the requirements necessary to protect the constitutional political system of democratic society and other human rights and freedoms. Having analysed the doctrine of scientists, norms of Constitution of the Republic of Lithuania instituting the freedom of thought, religion and expression, the national laws of Lithuania, jurisprudence of Lithuanian courts and European Court of Human Rights in cases connected with the said freedom, a conlusion may be drawn that the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms regulating content of freedom of thought, religion and expression and... [to full text]