Šio darbo tema trišalės partnerystės, o tiksliau vienos iš jos įgyvendinimo formų - trišalių susitarimų esmė, teisinis statusas ir įtaka kolektyviniams darbo santykiams. Darbo tikslas yra, naudojantis Lietuvos ir užsienio mokslininkų darbais, nagrinėjant sudarytus trišalius susitarimus, jų vykdymo praktiką bei įvertinus užsienio valstybių patirtį nagrinėjamu klausimu, išanalizuoti Lietuvoje egzistuojantį trišalių susitarimų reglamentavimą, šių susitarimų sudarymo praktiką, išaiškinant galimas Lietuvos teisinio reguliavimo spragas, nubrėžiant tolesnes šių susitarimų sudarymo ir jų teisinės galios tendencijas Lietuvoje, pateikiant tam tikrus situacijų sprendimo variantus. Lietuvos nacionaliniai įstatymai, reglamentuojantys trišalę partnerystę bei trišalių susitarimų sudarymą iš esmės atitinka tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas ir nepaisant kelių nuostatų yra tinkami efektyviam trišaliam dialogui vystytis. Nepaisant to, trišaliai susitarimai, ypač žemesnio negu nacionalinio lygio, praktikoje Lietuvoje yra sudaromi vangiai, o jų nuostatos nėra vykdomos. Trišaliai susitarimai neatlieka savo funkcijų - socialinės taikos užtikrinimo, darbuotojų, kurie neturi teisės streikuoti arba kuriems tokia teisė yra apribota, kolektyvinių darbo ginčų sprendimo, privalomų išvadų dėl teisės aktų projektų teikimo ir panašiai. Galima išskirti įvairias šio reiškinio priežastys – nepakankamas pačių socialinių partnerių aktyvumas, nesugebėjimas siekti kompromiso, nepakankama... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of this work is the tripartite partnership as an instrument enabling representatives of social partners to participate on the basis of parity with representatives of public authority in discussions relevant to labour law problems, and especially tripartite agreements as an instrument to reach acceptable to all parties decisions. The purpose of this work is to analyse the legal regulation, trends, practice of making and fulfilling such agreements, to clarify the gaps of the legislation of Lithuania, problems and find the way out of existing situation. The national laws of Lithuania, which regulate the tripartite social dialogue and tripartite agreements, in general correspond to the stipulation of the international legislation. Despite that, in Lithuania tripartite partnership acts only on the national level, because there are only few territorial level tripartite institutions and there are no one agreement or institution at a branch level. Tripartite agreements in fact do not execute its purpose to warrant a social peace, resolve collective bargaining of employees whereby their right to strike is limited or prohibited, take part in legislation procedure. It shall be indicated the problem of legal status of tripartite agreements – they are not binding even upon the parties. There are more problems – insufficient activity of social partners, there are no good will to seek compromise, negotiators have no proper qualifications to obtain effective dialogue. In order to... [to full text]