The influence of long-term load on the reinforced concrete beams strength-ened with a carbon fiber composite layer in the tensioned zone is considered in this dissertation. The evolution of deformations in the layers of the beams and the evolution of beam deflection is analyzed. The load carrying capacities after a long-term load action are also determined herein. The built-up-bars theory for calculation of deflections and the load carrying capacity after a long-term load action is presented in this dissertation. The thesis consists of an introduction, four main chapters, the results and conclusions and a list of used literature. The introduction describes the major objectives of the dissertation. It pre-sents the aims, the methods of research, the scientific novelty and defended pro-positions. The first chapter reviews application of carbon fiber composite polymer in strengthening structures. The influence of a long term load on concrete, polymer matrix, carbon fiber reinforced composite, strengthened concrete beams is also considered. In addition, it considers the calculation methods that evaluate the long term load influence. The second chapter is dedicated to applying of the built-up-bars theory in calculation of deflections and the load carrying capacity, including long term load action. Also, variation of concrete and carbon fiber composite contact stiff-ness is presented in this chapter. Chapter three presents the carried out experiments. It describes the experi-mental... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama lenkiamųjų gelžbetoninių sijų, tempiamojoje zo-noje sustiprintų anglies pluošto kompozitu, elgsena esant ilgalaikiam statinės apkrovos poveikiui. Disertacinio darbo tikslas – atlikti eksperimentinius tyrimus ir nustatyti ilgalaikės apkrovos poveikį sijos laikomajai galiai bei įlinkių vysty-muisi; apskaičiuoti sijos įlinkį pagal sudėtinių strypų teoriją įvertinant ilgalaikės statinės apkrovos poveikį bei betono ir anglies pluošto kompozito jungties stan-dumo pokytį dėl šlyties valkšnumo deformacijų prieaugio. Disertaciją sudaro: įvadas, keturi pagrindiniai skyriai, rezultatų apibendri-nimas ir išvados, naudotos literatūros sąrašas, autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašas. Įvadiniame skyriuje nagrinėjama tiriamoji problema ir darbo aktualumas, nurodytas tyrimų objektas, suformuluoti darbo tikslai ir uždaviniai, pateikta ty-rimų metodika, aptarta darbo svarba ir praktinė rezultatų reikšmė, pristatyti gi-namieji teiginiai. Pirmajame skyriuje atlikta literatūros apžvalga. Čia nagrinėjamas ilgalaikės apkrovos ir aplinkos poveikis anglies pluošto kompozitui, kompozito ir betono jungčiai bei gelžbetoninių sijų elgsenai. Pateikiami sustiprintų sijų elgsenos eks-perimentinių tyrimų, veikiant trumpalaike ir ilgalaike apkrova, rezultatai. Apta-riamos skaičiavimo metodikos, vertinančios ilgalaikį apkrovos poveikį. Antrajame skyriuje pateikiama skaičiavimo metodika, grindžiama sudėtinių strypų teorija. Skaičiavimo metodika skirta sijų, sustiprintų anglies... [toliau žr. visą tekstą]

Betono senėjimo koeficientas – tai pagrindinis rodiklis, kuris įvertina betono įtempių kitimą per laiką prognozuojant gežbetoninių elementų įlinkius, įtemptojo gelžbetonio armatūros nuostolius dėl betono valkšnumo ir t.t. Senėjimo keoficieno faktiškai neįmanoma gauti analitine forma iš Volterra integrodiferencialinės lygties, todėl jam yra taikomos skaitiniu būdu gautų rezultatų aproksimacijos arba tiesiog jis imamas apytiksliai lygus 0,8 nediferencijuojant tokių faktorių, kaip betono amžius, stebėjimo laikas, betono stirprumas, armaturos kiekis ir t.t. Baigiamajame magistro darbe atlikta įvairių autorių pasiūlytų empirinių betono senėjimo koeficiento formulių analizė. Nustatytos betono senėjimo koeficiento empirinių formulių kitimo ribos ir jų legitimumas tikslioms, skaitiniu būdu gautoms senėjimo koeficiento reikšmėms. Darbe, taikant vidutinių ekvivalentinių įtempių ir deformacijų metodą (ASSA), yra analitiškai išvestas koeficientas, leidžiantis įvertinanti armatūros įtaką gelžbetoniniam elementui, apkrautam pastovia per laiką jėga priklausomai nuo betoninio elemento, apkrauto nekintamu laiko atžvilgiu poslinkiu (grynosios relaksacijos uždavinys). Atlikta armavimo koeficiento įtakos betono senėjimo koeficientui analizė, gauti rezultatai palyginti su tiksliomis reikšmėmis bei EC-2 rekomenduojama viena reikšme - 0,8. Darbe suformuluotas senėjimo koeficiento neapibrėžtumo įvertinimo stochastinis uždavinys. Atlikta parametrų analizė, siekiant nustatyti kiekvieno jų įtaką... [toliau žr. visą tekstą] / The coefficient of aging is the major parameter accounting for the stress evolution in time in deflection analysis of reinforcement concrete elements and specification for losses of pre-stress due to concrete creep. This parameter cannot be derived analytically from Volterra's integro-differential equation and numerical solution is always feasible. Hence, the empirical formula to fit the numerically-based results for the coefficient of aging can be found in literature on the matter. In particular, the code Ec-2 uses a only one value for this coefficient equal to 0.8 neglecting the influence of concrete strength, its age, quantity of reinforcement, time of consideration, etc., and it is cleat that such attempt is quite scarce. Thereby, in the master's thesis, the analysis of various approximate relationships for the coefficient of aging found in literature is considered. Here, a legitimacy of these relations is defined in terms of numerically-based results and the error bounds is determined. The analytical derivation of factor specifying the conversion from a pure relaxation test of plain concrete to the reinforced concrete element is demonstrated via an average strain stress approach (ASSA). The influence of reinforcement quantity on the coefficient of aging is considered comparing the numerical values, EC-2 based value of 0.8 and values defined by empirical relations. Also, the stochastic formulation to define the uncertainties of coefficient of aging related to variation... [to full text]