Magistro darbo objektas - internetas kaip viešosios erdvės arena. Darbo tikslas – atskleisti interneto specifinius bruožus, skirtumus nuo tradicinių žiniasklaidos priemonių ir išanalizuoti, kodėl internetas atitinka arba neatitinka viešajai erdvei keliamas sąlygas. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išnagrinėti internetą J. Habermaso suformuluotos viešosios erdvės teorijos kontekste; įvertinti internetą kaip viešosios erdvės areną; apibendrintai pateikti interneto vartotojų kaip viešosios erdvės dalyvių elgesio bruožus; palyginti internetą su kitomis žiniasklaidos priemonėmis; apsibrėžti racionalių diskusijų sąvoką, jos kintamuosius bei požymius. Šiame magistro darbe, remiantis filosofų J. Habermaso, J. Baudrillardo, mokslininkų M. McLuhano, M. Posterio, A. Lyotardo ir kt. darbais, straipsniais ir teorijomis, siekta išsiaiškinti, ar naujoji medija – internetas – gali atstoti viešąją erdvę, skirtą politiškai aktyvinti visuomenę, racionaliai diskutuoti ir formuoti viešąją nuomonę. Darbe prieita prie išvados, kad internetas negali atitikti visų J. Habermaso apibūdintų viešosios erdvės egzistavimo sąlygų dėl savo specifiškumo. J. Habermaso apibūdinta viešoji sfera idealiai atitikdama visas keliamas sąlygas neegzistavo nei vienoje visuomenėje nei vienais laikais, todėl internetas taip pat negali sukurti idealaus viešumo modelio. Kaip bebūtų, internetas įnešė svarbų indėlį kuriant demokratiją ir skatinant politinį aktyvumą. Internetas pakeitė masinės žiniasklaidos santykius su... [toliau žr. visą tekstą] / Internet as a new form of communication emerged in the sixties (1969) when the idea of connecting computers into one network spread across the world. While accommodating and processing tremendous information flows Internet raised discussions whether the integration of many texts and voices into its space leads to anarchic or to democratic communication form. German philosopher J. Habermas laid the foundations for the Theory of Publicity’s Structural Transformation. When new communication forms emerged it was attempted to apply the model of ideal publicity to the Internet as a means of mass media which can restore the situation of the ideal language and the discussion among different layers of society. The relevance of the topic of this work is based on the attempt to analyze the properties of Internet and to attribute them to the public sphere. Now when it is considered that public spheres are disappearing from our lives it is very important to research the possibilities of Internet and its application to public interests of society. Object of this work – Internet as a public sphere arena. The main problem of this work – specificity of Internet, difficulty in meeting the conditions for the existence of public sphere model. The aim of this work – to uncover the specific features of Internet and its differences from traditional mass media, and to analyze how much Internet matches or does not match the ideal model of public sphere. The main tasks in this work: to analyze... [to full text]

Šiame darbe teorinį galios diskurso pagrindą sudaro keturi prancūzų tradicijos teoretikai – M. Foucault, P. Bourdieu, M. de Certeau ir J. Baudrillard. Remiantis jų darbais yra analizuojami skirtingi aspektai, kurie sudaro galios cirkuliacijos sistemą šiuolaikiniuose miestuose. Esminį vaidmenį šioje sistemoje vaidina galios tarpininkai, kurie leidžia galiai sklisti nepriklausomai nuo to, ar yra tiesioginis ryšys tarp galios šaltinio ir kasdienio veikėjo. Darbo tikslas yra apibrėžti, kas būdinga galios tarpininkams, kurie lemia galios santykius šiuolaikinių miestų viešosiose erdvėse. Tam, visų pirma buvo išanalizuoti svarbiausi aspektai iš M. Foucault disciplinuojančios galios, P. Bourdieu laukų teorijos, M. de Certeau kasdienio gyvenimo praktikų, J. Baurillard simuliacijų ir daiktų bei individų santykio koncepcijų. Remiantis teorinės analizės rezultatais, sudarytas galios cirkuliacijos modelis, atsižvelgiant į tai, kad jis turi būti pritaikomas empiriškai nagrinėti galios santykiams miestų viešosiose erdvėse. Empirinę darbo dalį sudarė dviejų etapų kokybinis tyrimas. Pirmame etape buvo taikoma fotodokumentacija ir užfiksuoto vaizdo analizė, kurios rezultatas – 732 fotografijos, o antrajame – atlikta 16 pusiau struktūruotų interviu. Medžiaga buvo renkama dviejuose miestuose – Berlyne ir Vilniuje. Tyrimo rezultatai atspindėjo išryškintus galios tarpininkų aspektus ir leido pamatyti, kaip jie atsispindi tikrovėje – dviejų skirtingų miestų viešosiose erdvėse. Teorinė analizė ir... [toliau žr. visą tekstą] / The theoretical groundwork of power discourse used in this paper is based on the works of four French authors: M. Foucault, P. Bourdieu, M. de Certeau and J. Baudrillard. The different aspects that these authors explore in their search for the meaning of power enable one to look at different aspects in a system of power relations: power itself, which emanates from a power source and reaches everyday agents by means of a power mediator. As the separation of the power source from the everyday agents that it strives to influence increases predominantly, the power mediator plays a crucial role, as it enables power to dissipate without direct contact between the two acting parts of the power equation. The aim of this paper is to define what characterizes the power mediators that influence power relations in contemporary urban public space. In order to achieve this aim, first of all the main theoretical aspects were analyzed from M. Foucault's concept of disciplinary power, P. Bourdieu's field theory, M. de Certeau's practice of everyday life and J. Baudrillard's simulations. A theoretical analysis of the aforementioned allows for constructing a model of power circulation in a form which may later be applied to further research power relations in urban public space. Qualitative research was conducted in two stages in Berlin and Vilnius. The first stage used photographic documentation as the primary method for data gathering. 732 photographs were made and analyzed. During the second... [to full text]