Despite decades of research on intimate-partner violence (IPV), debates and unanswered questions abound in the literature, to which many disciplines—psychology, sociology, criminal justice, law, and public health—have contributed. One long-standing and particularly contentious debate regards gender symmetry, or whether women are as violent in intimate relationships as men. This essay begins with a historical overview of IPV research; it then summarizes recent work on gender and IPV and discusses how estimates of the prevalence and gender distribution of IPV vary depending on its definition and measurement. Reviewing the literature on the heterogeneity of IPV, this essay notes that better understanding of different IPV types may resolve some discrepancies in research. The essay also considers how gender norms may shape IPV and reviews research on experiences of sexual minorities and of those of different races, immigration statuses, and cultures. The final section identifies topics in need of further exploration over the next decade.

Išanalizvus Lietuvos ir užsienio šalių literatūrą apie vaikų smurtą prieš vaikus, buvo nustatyta, kad smurto paplitimas prieš vaikus yra didelis, tačiau stokojama duomenų apie vaikų patiriamą smurtą prieš vaikus. Remiantis oficialiai publikuotais Lietuvos institucijų statistiniais duomenimis, vaikų smurto prieš vaikus mastas yra nežinomas, nes stokojama duomenų apie smurtautoją. Atlikus oficialių, tačiau nepublikuojamų statistinių duomenų analizę, retrospektyvinę 1422 ligos istorijų analizę, apklausus 1525 ugdymo ir 320 gydymo įstaigų darbuotojus, buvo nustatyta, kad vaikų smurtas prieš vaikus svyravo nuo 45,1 proc. iki 93,7 proc. Paaiškėjo, kad statistinė informacija, kurią pateikia oficialūs informacijos šaltiniai Lietuvoje, skiriasi: nusikalstamų veikų prieš vaikus yra užfiksuota gerokai daugiau nei pateikta registruotų smurto prieš vaikus atvejų,o tai liudija apie nepakankamą institucijų bendradarbiavimą bei galimai nepakankamą reikiamos pagalbos nukentėjusiems nuo smurto organizavimą. Atlikta duomenų analizė atskleidė vaikų smurto prieš vaikus ypatumus ir skirtumus nuo suaugusiųjų vykdomo ar bendrojo smurto prieš vaikus. Kita vertus, apklausų metu nustatyta, kad daugiau nei penktadalis susidūrusiųjų su smurtu prieš vaikus apie jį praneša tik kartais ar iš viso apie jį nepraneša atsakingoms institucijoms, o kaip pagrindinė priežastis buvo neįsitikinimas, jog tai buvęs smurtas. Šio tyrimo metu pavyko nustatyti esamą ryšį tarp žinių apie smurtą ir pranešimo apie jį lygio... [toliau žr. visą tekstą] / Analysis of the literature showed that violence against children remains a widely spread problem, however there is a lack of research on violence against children by children. According to the official statistics of violence in Lithuania, the magnitude of violence against children by children is unknown due to the absence of data on perpetrators. Analysis of the official but not public data, retrospective analysis of 1422 cases of history in hospital, data from surveys of 1525 employees from educational and 320 employees from healthcare institutions revealed big disparities in such violence from 45.1 to 93.7 per cent. It was found a high discrepancy in the statistics between offenses and violence against children in the official statistics: there were higher offensive acts against children than the number of registered violent cases. This reveals the lack of cooperation between institutions and possible gap in organising the adequate help for victims. This work discovered the peculiarities of violence against children by children and differences from violence when perpetrators were adults or from general violence. It was found from surveys that more than one fifth of respondents either seldom or never report cases of violence against children to the authorities while the major cause for under-reporting is not being sure of whether an act of violence against children. The results of this research revealed the evident link between the level of knowledge on violence and the... [to full text]

Išanalizvus Lietuvos ir užsienio šalių literatūrą apie vaikų smurtą prieš vaikus, buvo nustatyta, kad smurto paplitimas prieš vaikus yra didelis, tačiau stokojama duomenų apie vaikų patiriamą smurtą prieš vaikus. Remiantis oficialiai publikuotais Lietuvos institucijų statistiniais duomenimis, vaikų smurto prieš vaikus mastas yra nežinomas, nes stokojama duomenų apie smurtautoją. Atlikus oficialių, tačiau nepublikuojamų statistinių duomenų analizę, retrospektyvinę 1422 ligos istorijų analizę, apklausus 1525 ugdymo ir 320 gydymo įstaigų darbuotojus, buvo nustatyta, kad vaikų smurtas prieš vaikus svyravo nuo 45,1 proc. iki 93,7 proc. Paaiškėjo, kad statistinė informacija, kurią pateikia oficialūs informacijos šaltiniai Lietuvoje, skiriasi: nusikalstamų veikų prieš vaikus yra užfiksuota gerokai daugiau nei pateikta registruotų smurto prieš vaikus atvejų,o tai liudija apie nepakankamą institucijų bendradarbiavimą bei galimai nepakankamą reikiamos pagalbos nukentėjusiems nuo smurto organizavimą. Atlikta duomenų analizė atskleidė vaikų smurto prieš vaikus ypatumus ir skirtumus nuo suaugusiųjų vykdomo ar bendrojo smurto prieš vaikus. Kita vertus, apklausų metu nustatyta, kad daugiau nei penktadalis susidūrusiųjų su smurtu prieš vaikus apie jį praneša tik kartais ar iš viso apie jį nepraneša atsakingoms institucijoms, o kaip pagrindinė priežastis buvo neįsitikinimas, jog tai buvęs smurtas. Šio tyrimo metu pavyko nustatyti esamą ryšį tarp žinių apie smurtą ir pranešimo apie jį lygio... [toliau žr. visą tekstą] / Analysis of the literature showed that violence against children remains a widely spread problem, however there is a lack of research on violence against children by children. According to the official statistics of violence in Lithuania, the magnitude of violence against children by children is unknown due to the absence of data on perpetrators. Analysis of the official but not public data, retrospective analysis of 1422 cases of history in hospital, data from surveys of 1525 employees from educational and 320 employees from healthcare institutions revealed big disparities in such violence from 45.1 to 93.7 per cent. It was found a high discrepancy in the statistics between offenses and violence against children in the official statistics: there were higher offensive acts against children than the number of registered violent cases. This reveals the lack of cooperation between institutions and possible gap in organising the adequate help for victims. This work discovered the peculiarities of violence against children by children and differences from violence when perpetrators were adults or from general violence. It was found from surveys that more than one fifth of respondents either seldom or never report cases of violence against children to the authorities while the major cause for under-reporting is not being sure of whether an act of violence against children. The results of this research revealed the evident link between the level of knowledge on violence and the... [to full text]