Darbe analizuojama zooarcheologinė medžiaga iš XIII-XIV a. Viršutinio ir Žemutinio Kernavės miestų dalių. Buvo atliekama rūšinė bei anatominė analizė. Anatominės skeletų dalys buvo suskirstytos į atskiras dalis pagal teorinę kaulų/mėsos vertę. Darbas atskleidė, kad Kernavėje nebuvo pastovaus su skerdimu, išdorojimu ir atliekų šalinimu susijusio mechanizmo. Gyventojai laikė gyvulius šalia savo sodybų, juos patys skersdavo, o atliekomis atsikratydavo čia pat. Laukiniai gyvūnai, skirtingai nei naminiai greičiausiai buvo transportuojami į kitas miesto vietas, kadangi Viršutiniame ir Žemutiniame mieste nustatytos daugiausiai žemos vertės dalys. / Zooarchaeological material from the Upper and Lower town of XIII-XIVth century Kernavė archaeological complex has been analysed. Analysis of taxonomic and anatomical element distributions was taken into consideration. Element parts were separated according the meat value. The study revealed that there were no regulation of slaughtering, butchering, selling, and disposal of animal body waste parts. Residents raised livestock on or near their property and slaughtered the animals and processed the meat near their homes. Cattle were the main domestic animal to be raised. Wild animals were probably transported differently from domestic animals, not all parts (mainly of medium and lower value) were available to the town residents.