This dissertation will attempt to present the foundations of the positivist philosophy and worldview. It will also attempt to show the spread of Lithuanian positivism in the context of the dominant positivism of Russia and Poland, and to thoroughly examine the exploration and interpretation of positivism in the mind of Lithuanian fictional literary criticism. This study raises the question as to whether one can in general speak of the adoption of certain models of literature from didactic literature to positivist literature. Aside from discussing different time periods and different literary styles of the nineteenth century (the beginning of Lithuanian didactic literature, while the Lithuanian Cultural Renaissance was still in its embryonic stage; the maturation of didactic literature and the beginning of the Lithuanian Cultural Renaissance; and positivist literature as well as Lithuania's Cultural Renaissance in full force) this work also discusses the pieces having the characteristics of the positivist literature written during the prohibition of the press. The work will also attempt to explain what positivist personalities were significant during the second half of the nineteenth century, and to what professional and social groups these people belonged, along with reconstructing their aesthetic positivist program. This dissertation about the spread of positivism in the prose from the end of the nineteenth century is the first of its kind done in Lithuanian literary... [to full text] / Disertacijoje pristatomi pozityvizmo filosofijos ir pasaulėžiūros pagrindai, nagrinėjama lietuviškojo pozityvizmo sklaida Lenkijoje ir Rusijoje vyravusio pozityvizmo kontekste, nuosekliai apžvelgiamas pozityvizmo paieškų ir interpretavimo kelias lietuvių grožinės literatūros kritinėje mintyje. Studijoje keliams klausimas, ar apskritai galima kalbėti apie literatūrinių modelių perimamumą (didaktika  pozityvizmo literatūra), šalia pasirinktų skirtingų krypčių, skirtingo laikotarpio atraminių kūrinių (atstovaujančių lietuvių didaktinės literatūros pradžiai ir Atgimimo užuomazgoms; didaktinės literatūros brandai ir Atgimimo pradžiai; pozityvistinei literatūrai ir Atgimimui) aptariami ir spaudos draudimo laikotarpio pozityvistinių bruožų turintys kūriniai, aiškinamasi, kaip XIX a. pabaigos lietuvių literatūroje veikia personažai pozityvistai, kokioms jie priklauso profesinėms / socialinėms grupėms, rekonstruojama jų estetinė pozityvistinė programa. Disertacija apie pozityvizmo sklaidą lietuvių XIX a. pabaigos prozoje yra pirmoji tokio pobūdžio studija lietuvių literatūrologijoje. Išsami pozityvistinės gyvenimo sampratos programa Lietuvoje nebuvo suformuluota, tačiau ją galima rekonstruoti iš teiginių ir minčių, išsisklaidžiusių literatūros ir kultūros darbuotojų publicistiniuose, kritiniuose, sociologiniuose darbuose, o šio tyrimo atveju – grožinės literatūros kūriniuose. Disertacijoje siekiama nuosekliai apžvelgti ir apibendrinti pavienius pasisakymus ir įžvalgas pozityvizmo... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje pristatomi pozityvizmo filosofijos ir pasaulėžiūros pagrindai, nagrinėjama lietuviškojo pozityvizmo sklaida Lenkijoje ir Rusijoje vyravusio pozityvizmo kontekste, nuosekliai apžvelgiamas pozityvizmo paieškų ir interpretavimo kelias lietuvių grožinės literatūros kritinėje mintyje. Studijoje keliams klausimas, ar apskritai galima kalbėti apie literatūrinių modelių perimamumą (didaktika  pozityvizmo literatūra), šalia pasirinktų skirtingų krypčių, skirtingo laikotarpio atraminių kūrinių (atstovaujančių lietuvių didaktinės literatūros pradžiai ir Atgimimo užuomazgoms; didaktinės literatūros brandai ir Atgimimo pradžiai; pozityvistinei literatūrai ir Atgimimui) aptariami ir spaudos draudimo laikotarpio pozityvistinių bruožų turintys kūriniai, aiškinamasi, kaip XIX a. pabaigos lietuvių literatūroje veikia personažai pozityvistai, kokioms jie priklauso profesinėms / socialinėms grupėms, rekonstruojama jų estetinė pozityvistinė programa. Disertacija apie pozityvizmo sklaidą lietuvių XIX a. pabaigos prozoje yra pirmoji tokio pobūdžio studija lietuvių literatūrologijoje. Išsami pozityvistinės gyvenimo sampratos programa Lietuvoje nebuvo suformuluota, tačiau ją galima rekonstruoti iš teiginių ir minčių, išsisklaidžiusių literatūros ir kultūros darbuotojų publicistiniuose, kritiniuose, sociologiniuose darbuose, o šio tyrimo atveju – grožinės literatūros kūriniuose. Disertacijoje siekiama nuosekliai apžvelgti ir apibendrinti pavienius pasisakymus ir įžvalgas pozityvizmo... [toliau žr. visą tekstą] / This dissertation will attempt to present the foundations of the positivist philosophy and worldview. It will also attempt to show the spread of Lithuanian positivism in the context of the dominant positivism of Russia and Poland, and to thoroughly examine the exploration and interpretation of positivism in the mind of Lithuanian fictional literary criticism. This study raises the question as to whether one can in general speak of the adoption of certain models of literature from didactic literature to positivist literature. Aside from discussing different time periods and different literary styles of the nineteenth century (the beginning of Lithuanian didactic literature, while the Lithuanian Cultural Renaissance was still in its embryonic stage; the maturation of didactic literature and the beginning of the Lithuanian Cultural Renaissance; and positivist literature as well as Lithuania's Cultural Renaissance in full force) this work also discusses the pieces having the characteristics of the positivist literature written during the prohibition of the press. The work will also attempt to explain what positivist personalities were significant during the second half of the nineteenth century, and to what professional and social groups these people belonged, along with reconstructing their aesthetic positivist program. This dissertation about the spread of positivism in the prose from the end of the nineteenth century is the first of its kind done in Lithuanian literary... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjamas Vilniaus kultūrinis gyvenimas XIX a. pr. Istoriografijoje retai kada nagrinėjama pati Vilniaus visuomenė, kuri dalyvavo miesto kultūriniame gyvenime, dėmesys fokusuojamas į konkrečias tam tikros meno šakos technines detales bei jų technikų evoliuciją. Tad, šis darbas yra bandymas pažvelgti į tai, kaip visuomenė reagavo, būdama kultūrinio gyvenimo įvykių žiūrovė ir aktyvi dalyvė. Vilniuje aptariamu laikotarpiu didžioji dalis renginių vyko miesto teatre. Čia buvo pristatomi naujausi spektakliai, koncertai. Teatras suteikė progą visuomenei pažinti profesionalų meną. Kita vertus, dalis meno gerbėjų turėjo progą pamatyti scenos meno kūrinius ir kituose miestuose, tokiuose kaip Varšuva, San Peterburgas ar Vakarų Europos sostinės. Šie asmenys dažniausiai tapdavo teatro scenos renginių kritikai. Jie rašydavo savo straipsnius į įvairius kultūrai skirtus leidinius. Šiose recenzijose pradėjo ryškėti ne tik kultūrinės minties progresas, bet ir kultūrinių interesų kova. Vieni kritikai palaikė labiau klasicizmui būdingą, dvarų aplinkos mėgėjiško teatro laikais populiarių scenos renginių tipą, kiti aukštino naujoves teatre, kurios dažniausiai buvo susijusios su XIX a. pr. sparčiai visoje Europoje plintančia romantizmo banga. Šie straipsniai skatino tiek scenos meno tobulėjimą, tiek meno gerbėjų gero skonio puoselėjimą. Labdara užsiimantys žmonės taip pat organizavo ne vieną kultūrinį renginį, kuris dažnai spaudoje būdavo liaupsinamas, nes pasižymėdavo prabanga... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of this master thesis is to research cultural life in Vilnius in the beginning of 19th century. The society of Vilnius, which participated in the cultural life of the city, is very rare subject for researchers. Usually, their attention is focused on the concrete details and the evolution of techniques of particular art’s branch. This thesis is an attempt to take a glance to reaction of society, when it was a spectator and active participant of the events of cultural life in 19th century. The biggest part of all the events during the aforementioned period of time took place in Vilnius municipal theatre. The newest spectacles and concerts were represented in there. The theatre gave an opportunity for the society to know professional art. On the other hand, the part of art admirers had had the opportunities to see the creations of scene’s art in the other cities, such as Warsaw, Saint Petersburg or Western Europe’s capitals, as well. These persons usually had become the critics of events of scene’s art in Vilnius. They had written their articles to various editions. In these articles started to emerge not only the progress of cultural thought, but also the strife of different cultural interests and tastes. While many critics supported more classicism type of events, which was popular during the times of manor’s amateur’s theater; others celebrated the novelties of theatre, which seldom related with wave of romanticism, which spread expeditiously in the whole Europe in... [to full text]