Trying to dive deeply into social dimension of everyday aesthetics one can find himself being an everyday artist. A possibility of seeing beauty in all the objects, ideas and actions from a somebody’s daily routine defines a new figure of the artworld who is no more just an artist or just a viewer, but – a perceiver. Art Agenda is a clutch of everyday capturing my works from first to thirty-second of May 2014. / Kai giliai paneri į kasdienybės estetikos socialinę dimenciją, patiri jausmą, kad esi kiekvienos dienos menininkas. Kai turi galimybę pastebėti grožį visuose objektuose, idejose bei veiksmuose, sklindančiuose iš tavo rutinos, tuomet tampi meno pasaulio asmeniu, kuris nebėra jau vien tiktai meno gamintojas ar meno žiūrovas, bet - stebėtojas. "Darbų kalendorius" - tai mano kasdienybės ryšulys, kuriame yra užfiksuoti darbai nuo šių metų gegužės pirmosios iki trisdešimt antrosios dienos.

Pasak prancūzų etnologo Daniel Fabre, istorinis paminklas yra viena akivaizdžiausių manifestacijų, kuria Vakarų Europa per pastaruosius šimtmečius teigė savo istoriškumą . Šiandien ši idėja tampa teorinės polemikos objektu. Šio darbo pagrindinis tikslas – ištirti ir įvertinti naujausius teorinius debatus, skirtus istorinio paminklo idėjos genezei, raidai, bei krizei, visuotinai įsigalėjus heterogeninei sąvokai „paveldas“, taip pat pasiginti į aktualizavimo galimybes ir naujas alternatyvas. Istorinio paminklo genezė tiriama iš dviejų perspektyvių. Pirmoji - tradicinė progresyvioji perspektyva, istorinį paminklą traktuojanti kaip moderniųjų laikų idėją ir didelį dėmesį skirianti juridiniam momentui. Ryškiausi dabartiniai atstovai –André Chastel, Françoise Choay, Dominique Poulot. Antroji – novatoriška antropologinė perspektyva, kvestionuojanti istorinio paminklo kaip moderniųjų laikų. idėjos sampratą Analizuojami šių autorių tekstai – Daniel Fabre, Jean-Michel Leniaud, Olivier Poisson. Kritiškai įvertinus šias dvi perspektyvas, pasigilinama į daugiaperspektyvinio modelio galimybes. Istorinio paminklo paradigminė krizė analizuojama trijose dimensijose – ideologiniame, monumentalumo ir istorinės vertės. Įvertinamas šios krizės mąstai lyginant su perdėm heterogeniška tampančia ir už gnoseologijos ribų išslystančia paveldo samprata, pasigilinama į istorinio paminklo aktualizavimo galimybes bei alternatyvas. Kaip pagrindinė alternatyva analizuojama Pierre Nora „atminties vietų“... [toliau žr. visą tekstą] / According to the French ethnologist, Daniel Fabre, a historic monument is one of the most obvious manifestations that landed itself to maintaining historicism throughout Western Europe in recent centuries. Today this idea becomes object of theoretical debates. The main purpose of this work is to study and evaluate the modern theoretical debate, when heterogenic concept ,,heritage” is universally accepted and set in, about genesis of historic monument idea, development and the crisis. Also, it is necessarily to go deep into opportunity of actualization and new alternatives. There are two perspectives of inquiring the genesis of historic monument. The works on the traditional progressive perspective tend to present a classic image of historic monument, i.e. a his¬toric monument is exhibited as an idea of modernity, with big attention to juridical aspects. One of the most substantial contemporary scientists representing the classic conception is André Chastel, Françoise Choay, Dominique Poulot. As an alternative to this monoperspective theory emerges an innovative interpretation of the modernism of historic mo¬nument developed by contemporary French ethnologists and anthropologists - Daniel Fabre, Jean-Michel Leniaud, Olivier Poisson. This work presents and analyses dif¬ferent visions of the development of his¬toric monument. It aims at attempting to reflect the presented positions and to evaluate the possibilities and challenges of a presumable multi-perspective model. The... [to full text]