The images and interpretations of characters of ethnic culture (singers of sutartinės, musicians playing international instruments, kanklės players, skudučiai players, Mardi Grass and personages of the festival), relevant for members of the Lithuanian folklore ensembles in the 21st century are analysed in the dissertation. On the basis of interviews with members and leaders of folklore ensembles, specialists and visitors of events, a questionnaire survey of members of folklore ensembles, observations of events, analysis of audio and video records and texts of members of folklore ensembles, specialists and scholars, scholars’ attitudes about these characters in the old ethnic culture is discussed, the history of the related practices in the folklore ensemble movement is reviewed and interpretations and expressions of the characters in folklore ensembles are analysed. The research of several images of characters of ethnic culture, their interpretations and expressions reveals that many features described by scholars can be noticed in one, quite seamless movement of revival of ethnic music – in the Lithuanian movement of folklore ensembles. Despite available sources, members of folklore ensembles consider their personal experience of the countryside as the most valuable source for construction of their vision of ethnic culture. This can be regarded as the most important feature of the vision of ethnic culture relevant for the movement of folklore ensembles. / Disertacijoje nagrinėjami Lietuvos folkloro ansamblių nariams aktualūs etninės kultūros veikėjų – sutartinių giedotojų, bendratautiniais instrumentais grojančių muzikantų, kanklininkų skudutininkų, Užgavėnių ir jų personažų – įvaizdžiai bei jų XXI a. pr. interpretacijos. Remiantis interviu su folkloro ansamblių nariais, vadovais, specialistais ir renginių lankytojais, anketine folkloro ansamblių narių apklausa, renginių stebėjimais, folkloro ansamblių narių, specialistų ir mokslininkų tekstų, garso ir vaizdo įrašų analize pristatomos mokslininkų nuomonės apie nagrinėjamus veikėjus senojoje etninėje kultūroje, gilinamasi, kada folkloro ansambliai atkreipė dėmesį į konkrečią muzikinę praktiką bei su ja susijusį veikėją, ir analizuojama jo vaizdinių interpretacijos ir raiška. Kelių etninės kultūros veikėjų įvaizdžių, jų interpretacijų ir raiškos tyrimas parodė, kad viename, sąlyginai vientisame etninės muzikos gaivinimo judėjime, koks yra Lietuvos folkloro ansamblių judėjimas, galima pastebėti daugybę mokslininkų išskirtų šiems judėjimams būdingų bruožų. Nepaisant prieinamų šaltinių, konstruodami savą etninės kultūros viziją ansambliečiai vertingiausiu šaltiniu laiko asmeninę kaimo patirtį. Tai galima laikyti svarbiausiu folkloro ansamblių judėjimui aktualios etninės kultūros vizijos aspektu.

Disertacijoje nagrinėjami Lietuvos folkloro ansamblių nariams aktualūs etninės kultūros veikėjų – sutartinių giedotojų, bendratautiniais instrumentais grojančių muzikantų, kanklininkų skudutininkų, Užgavėnių ir jų personažų – įvaizdžiai bei jų XXI a. pr. interpretacijos. Remiantis interviu su folkloro ansamblių nariais, vadovais, specialistais ir renginių lankytojais, anketine folkloro ansamblių narių apklausa, renginių stebėjimais, folkloro ansamblių narių, specialistų ir mokslininkų tekstų, garso ir vaizdo įrašų analize pristatomos mokslininkų nuomonės apie nagrinėjamus veikėjus senojoje etninėje kultūroje, gilinamasi, kada folkloro ansambliai atkreipė dėmesį į konkrečią muzikinę praktiką bei su ja susijusį veikėją, ir analizuojama jo vaizdinių interpretacijos ir raiška. Kelių etninės kultūros veikėjų įvaizdžių, jų interpretacijų ir raiškos tyrimas parodė, kad viename, sąlyginai vientisame etninės muzikos gaivinimo judėjime, koks yra Lietuvos folkloro ansamblių judėjimas, galima pastebėti daugybę mokslininkų išskirtų šiems judėjimams būdingų bruožų. Nepaisant prieinamų šaltinių, konstruodami savą etninės kultūros viziją ansambliečiai vertingiausiu šaltiniu laiko asmeninę kaimo patirtį. Tai galima laikyti svarbiausiu folkloro ansamblių judėjimui aktualios etninės kultūros vizijos aspektu. / The images and interpretations of characters of ethnic culture (singers of sutartinės, musicians playing international instruments, kanklės players, skudučiai players, Mardi Grass and personages of the festival), relevant for members of the Lithuanian folklore ensembles in the 21st century are analysed in the dissertation. On the basis of interviews with members and leaders of folklore ensembles, specialists and visitors of events, a questionnaire survey of members of folklore ensembles, observations of events, analysis of audio and video records and texts of members of folklore ensembles, specialists and scholars, scholars’ attitudes about these characters in the old ethnic culture is discussed, the history of the related practices in the folklore ensemble movement is reviewed and interpretations and expressions of the characters in folklore ensembles are analysed. The research of several images of characters of ethnic culture, their interpretations and expressions reveals that many features described by scholars can be noticed in one, quite seamless movement of revival of ethnic music – in the Lithuanian movement of folklore ensembles. Despite available sources, members of folklore ensembles consider their personal experience of the countryside as the most valuable source for construction of their vision of ethnic culture. This can be regarded as the most important feature of the vision of ethnic culture relevant for the movement of folklore ensembles.

Bakalauro darbe analizuojami kapelos „Ventukai“ muzikinės veiklos ypatumai. Gilinamasi į kapelos kūrybinės bei muzikinės veiklos tendencijas, jos raidą. Bakalauro darbo tikslas – išanalizuoti kapelos „Ventukai“ muzikinės veiklos ypatumus. Darbo tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: remiantis moksline bei metodine literatūra, apibūdinti kapelos sandarą bei veiklos tendencijas; apžvelgti žymiausias Lietuvos kapelas;atskleisti kolektyvo „Ventukai“ ir UAB „Ventukų pramogos“ kūrybinės bei muzikinės veiklos raidą. Tyrimo objektas yra kapelos „Ventukai“ veikla. Atlikus „Ventukų“ kapelos narių patirties muzikinėje veikloje analizę, išanalizuota kūrybinė ansamblio biografija. Analizuojant duomenis gilintasi į tai, kaip prasidėjo kapelos gyvavimas, kas lėmė jos kūrybinį kilimą, tobulėjimą, plėtimąsi. Taip pat siekta atskleisti kūrybinės veiklos tendencijas. Tyrimu nustatyta, kad esminis kapelų muzikinės veiklos uždavinys yra etninės kultūros puoselėjimas. Paaiškėjo, kad kapelų raida vykusi visais laikmečiais iki šių dienų labai pagyvino įprastinį lietuvių liaudies folklorą, skatino puoselėti tautos savimonę ir kvietė praktikuoti tautinę muziką. Lietuvių liaudies instrumentai, jų transformacija, kaita, svaria dalimi prisidėjo prie kapelų raidos tendencijų. Tai buvo esminis tautinės saviraiškos ir identiteto elementų Paaiškėjo, kad kapelos „Ventukai“ atliekama stilizuota lietuvių liaudies muzika daugiausia klausytojų sulaukė 2004 – 2009 metais. Šis laikotarpis atspindi metą, kuomet... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor’s thesis analyzes the Ventukai band musical performance features. It gets deeper into the creative and musical performance trends and developments. Goal of the bachelor's paper is to analyze musical performance features of the band Ventukai. To achieve the goal the tasks were set: on the basis of scientific and methodological literature, to describe structure and performance trends of the band; to overview the most famous Lithuanian bands; to reveal creative and musical activities development of the group Ventukai and Ventukų pramogos UAB. The study object is performance of the band Ventukai. After having analysed experience of Ventukai band members in musical activities, the creative ensemble biography is analysed. Analysis of the data explores how its existence began, who led to its creative rise, development, expansion. It also sought to reveal the creative activity trends. The study found that the major task of ensemble musical performance is to promote ethnical culture. It turned out that the band evolution took place in all times to the present day, invigorated normal Lithuanian folklore, encouraged the people to foster self-awareness and encouraged to practice folk music. Lithuanian folk instruments, their transformation, change, contributed much to the band development trends. It was essential to national self-expression and identity elements, which went hand in hand with folk songs. It turned out that the stylized Lithuanian folk music performed by... [to full text]