Šiame darbe keliamos ir tiriamos dvi Lietuvos sakralinės architektūros problemos – tradicija ir novacija, jų tarpusavio santykis šiuolaikinėje sakralinėje architektūroje. Tradiciją lemia istorija, per šimtmečius susiformavę įpročiai ir papročiai. Taip pat nemenką įtaką daro tokie svarbūs veiksniai kaip karai, okupacijos ir svetima ideologija. Lietuvoje ilgą laiką buvo draudžiama ir varžoma religinės minties ir praktikos sklaida. Tokiomis sąlygomis sakralinės architektūros tradicija neišliko gyvastinga, buvo trukdoma visavertiškai jos raidai. Platesnė ir išsamesnė šios architektūros analizė padėtų nustatyti, kokios tradicijos ryškėja projektuojant katalikų kulto pastatus, kas išliko sena sakralinėje architektūroje. Nagrinėjant bažnyčių architektūrą, be istorinių veiksnių, susiduriama su novacijomis, jų raiškos problema. Sovietmečiu Lietuvoje architektai nebuvo rengiami projektuoti sakralinius statinius, o ir pačių bažnyčių nebuvo statoma dėl valdžios vykdomos ateistinės politikos: tikintieji buvo persekiojami, kunigams taikomos įvairios represijos. Bažnyčios okupacinės valdžios nurodymu buvo sąmoningai niokojamos – verčiamos sandėliais ar gamyklomis arba paliekamos griūti be priežiūros. Atgavus nepriklausomybę, pradėta padėtį taisyti – imta paskubomis projektuoti ir statyti bažnyčias. Netrukus pastebėta, kad patirties ir išmanymo stoka atvėrė kelią klaidoms ir nepamatuotiems sprendimams. Bažnyčios tuo metu dažnai buvo projektuojamos neprofesionaliai, neatsižvelgiama į... [toliau žr. visą tekstą] / The research involves two problems of Lithuanian sacred architecture – tradition and innovation. Tradition has been preconditioned by history, habits and customs formed within centuries. Such important factors as wars, occupations and foreign ideologies have also made a great influence. Any spread of religious thought and practice was forbidden and restricted quite for a long time in Lithuania. Under such circumstances the tradition of sacred architecture could not stay vital and develop in full-rate. Deeper and more precise analysis of the aforementioned architecture could contribute to identifying the traditions in designing Roman Catholic buildings and what has remained old in this sacred architecture. While analyzing church architecture, innovations and the problem of their expression are faced alongside the historic factors. During soviet times, architects were deprived of getting any training in design of sacred buildings, and churches were not built due to atheistic policy of authorities of the time. Believers were even persecuted and priests underwent various repressions. By the order of occupational authorities, churches were purposely destroyed – turned into storehouses or factories, or simply desolated and condemned to destruction. As soon as Lithuania regained its independence, attempts were made to improve the situation. It was started to design and build churches hastily. Soon it was noticed that lack of experience and knowledge has opened the way to mistakes... [to full text]

The research involves two problems of Lithuanian sacred architecture – tradition and innovation. Tradition has been preconditioned by history, habits and customs formed within centuries. Such important factors as wars, occupations and foreign ideologies have also made a great influence. Any spread of religious thought and practice was forbidden and restricted quite for a long time in Lithuania. Under such circumstances the tradition of sacred architecture could not stay vital and develop in full-rate. Deeper and more precise analysis of the aforementioned architecture could contribute to identifying the traditions in designing Roman Catholic buildings and what has remained old in this sacred architecture. While analyzing church architecture, innovations and the problem of their expression are faced alongside the historic factors. During soviet times, architects were deprived of getting any training in design of sacred buildings, and churches were not built due to atheistic policy of authorities of the time. Believers were even persecuted and priests underwent various repressions. By the order of occupational authorities, churches were purposely destroyed – turned into storehouses or factories, or simply desolated and condemned to destruction. As soon as Lithuania regained its independence, attempts were made to improve the situation. It was started to design and build churches hastily. Soon it was noticed that lack of experience and knowledge has opened the way to mistakes... [to full text] / Darbe keliamos ir tiriamos dvi Lietuvos sakralinės architektūros problemos – tradicija ir novacija, jų tarpusavio santykis šiuolaikinėje sakralinėje architektūroje. Tradiciją lemia istorija, per šimtmečius susiformavę įpročiai ir papročiai. Taip pat nemenką įtaką daro tokie svarbūs veiksniai kaip karai, okupacijos ir svetima ideologija. Lietuvoje ilgą laiką buvo draudžiama ir varžoma religinės minties ir praktikos sklaida. Tokiomis sąlygomis sakralinės architektūros tradicija neišliko gyvastinga, buvo trukdoma visavertiškai jos raidai. Platesnė ir išsamesnė šios architektūros analizė padėtų nustatyti, kokios tradicijos ryškėja projektuojant katalikų kulto pastatus, kas išliko sena sakralinėje architektūroje. Nagrinėjant bažnyčių architektūrą, be istorinių veiksnių, susiduriama su novacijomis, jų raiškos problema. Sovietmečiu Lietuvoje architektai nebuvo rengiami projektuoti sakralinius statinius, o ir pačių bažnyčių nebuvo statoma dėl valdžios vykdomos ateistinės politikos: tikintieji buvo persekiojami, kunigams taikomos įvairios represijos. Bažnyčios okupacinės valdžios nurodymu buvo sąmoningai niokojamos – verčiamos sandėliais ar gamyklomis arba paliekamos griūti be priežiūros. Atgavus nepriklausomybę, pradėta padėtį taisyti – imta paskubomis projektuoti ir statyti bažnyčias. Netrukus pastebėta, kad patirties ir išmanymo stoka atvėrė kelią klaidoms ir nepamatuotiems sprendimams. Bažnyčios tuo metu dažnai buvo projektuojamos neprofesionaliai, neatsižvelgiama į subtilius... [toliau žr. visą tekstą]