The aim of the study is to evaluate the efficacy of percutaneous transluminal angioplasty in reduction of the lower limb ischemia and to investigate the influence of this procedure on the lower limb salvage rate. The introduction defines the objectives and tasks of the study, includes a literature review, a summary of the main problems related to the theme. A separate chapter describes the research methodology. The study analysed the treatment results of 146 patients who underwent the iliac artery percutaneous transluminal angioplasty. The following PTA efficacy criteria were determined - the increase of ankle-brachial index and the decrease of ischemia according to Fontaine stages of limb ischemia. It was also found that the substantial PTA effect of the iliac artery and the need for additional interventions become evident during the early postoperative period (1–7 days after PTA), and the effect of angioplasty decreases gradually during one year follow-up after the procedure. To arrest the progression of ischemia an additional endovascular procedure or an open surgery of femoral, popliteal and the crural arteries is necessary. The majority of these operations or procedures are reconstructive operations of the femoral, popliteal and the crural arteries. The effectiveness of the iliac artery PTA depends on the stage of lower limb ischemia. The need of an additional intervention is determined by the nature of lesion of the femoral arteries and the increase in ankle-brachial... [to full text] / Tyrimo tikslas – nustatyti klubo arterijų perkutaninės transliuminalinės angioplastikos veiksmingumą mažinant apatinių galūnių išemiją ir ištirti, kokios įtakos ši gydomoji procedūra turi galūnių amputacijos dažniui. Įvade išdėstomi tyrimo tikslai bei uždaviniai, pateikiama literatūros apžvalga, kurioje apibendrinamos pagrindinės su nagrinėjama tema susijusios problemos. Atskirame skyriuje aprašyta tyrimo metodika. Disertacijoje išnagrinėti 146 pacientų, kuriems atlikta klubo arterijų perkutaninė transliuminalinė angioplastika, gydymo rezultatai. Nustatyta, kad kriterijai angioplastikos veiksmingumui įvertinti – kulkšnies-žasto indekso pokytis, išemijos sumažėjimas pagal Fontaine’o galūnės išemijos stadijas. Taip pat nustatyta, kad klubo arterijos PTA pakankamas efektas ir papildomų intervencijų poreikis daugiausia išryškėja ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu (iki 7 dienų po PTA), o PTA rezultatai laipsniškai blogėja per vienerius metus. Išemijos progresavimui sustabdyti reikalinga šlaunies, pakinklio ir blauzdos arterijų papildoma endovaskulinė arba atviroji operacija, dažniausiai – rekonstrukcinės arterijų operacija. Klubo arterijų angioplastikos veiksmingumas priklauso nuo išemijos stadijos. Papildomos intervencijos poreikį po PTA lemia šlaunies arterijų pažeidimo pobūdis, kulkšnies-žasto indekso pokytis mažiau negu 0,15. Bendras pacientų sergamumas kitomis ligomis pakankamos angioplastikos ir papildomų intervencijų grupėje buvo vienodas. Iš tirtų periferinių arterijų... [toliau žr. visą tekstą]

Darbo tikslas – įvertinti miego arterijų angioplastikos ir stentavimo ankstyvuosius ir vėlyvuosius rezultatus bei poveikį darančius veiksnius. Metodai. Tyrimo metu vertintos VMAS procedūros atliktos 2006-2013 metais. Iš viso buvo atliktos 227 procedūros 211 pacientų; iš jų 156 (75,3 proc.) vyrams ir 55 (24,7 proc.) moterims. Rezultatai. Tyrimas atskleidė, kad esant 3 aortos lanko tipui VMAS procedūros trukmė buvo reikšmingai ilgesnė, o mikroembolai apsaugos sistemose buvo nustatyti dažniau. Mikroembolai apsaugos sistemose buvo nustatyti dažniau kai VMAS procedūra truko ilgiau. Apsaugos sistemos atliekant VMAS procedūrą buvo naudotos 70,9 proc. pacientų. Vyrams ir jaunesnio amžiaus pacientams VMAS procedūros metu apsauga buvo taikyta dažniau. Mikroembolai apsaugos sistemose buvo nustatyti 17,6 proc. pacientų ir dažniau buvo nustatyti naudojant FilterWire EZ ir Embo-shield-NAV apsaugos sistemas. Didesnė dešinės VMA stenozė buvo dažnesnė rūkantiems pacientams, o kairės VMA sirgusiems miokardo infarktu bei rūkantiems. Apsauga dažniau buvo taikyta pacientams kurie turėjo didelio laipsnio kairės VMA stenozę. Ankstyvuoju po procedūriniu periodu vyrų ir moterų mirštamumas atitinkamai buvo 1,2 proc. ir 1,8 proc., o 2 metų laikotarpyje buvo 18,7 proc. ir 28,6 proc. Pacientų mirštamumas 2 metų laikotarpyje, kuriems buvo naudotos apsaugos sistemos buvo mažesnis. Galimybę patirti komplikacijas (GSI ar PSIP) didino 3 aortos lanko tipas ir dešinės bendrosios miego arterijos stenozė, mažino... [toliau žr. visą tekstą] / The aim - to assess the carotid artery angioplasty and stenting early and late results and influencing factors. Methods. The study assessed CAS procedures performed in 2006-2013. A total of 227 procedures performed in 211 patients, of which 156 (75.3%) males and 55 (24.7%) females. Results. The study revealed that CAS procedure duration among patient with 3 aortic arch type was significantly longer and the microemboli protection systems were used more frequently. Protection systems were used more frequently when the CAS procedure lasted longer. Protection systems in CAS procedure was used in 70.9% patients. In men and younger patients protection system has been used more frequently. Microemboli in the protection systems have been identified by 17.6% patients and were more determined using the EZ FilterWire and Emboshield-NAV protection system. Increased right ICA stenosis was more common in patients who smoke, and left ICA with a history of myocardial infarction and smoking. Protection system was often used in patients who have had severe left ICA stenosis. The lethality rate in the early post procedural period among men and women was 1.2% and 1.8%, and in 2-year period was 18.7% and 28.6%, respectively. The lethality rate during 2-year period, which have been used for protective systems have been lower. The possibility to experience complications (stroke or TIA) increased 3 aortic arch type and the right common carotid artery stenosis, reduced protection systems using. Focal... [to full text]

The aim - to assess the carotid artery angioplasty and stenting early and late results and influencing factors. Methods. The study assessed CAS procedures performed in 2006-2013. A total of 227 procedures performed in 211 patients, of which 156 (75.3%) males and 55 (24.7%) females. Results. The study revealed that CAS procedure duration among patient with 3 aortic arch type was significantly longer and the microemboli protection systems were used more frequently. Protection systems were used more frequently when the CAS procedure lasted longer. Protection systems in CAS procedure was used in 70.9% patients. In men and younger patients protection system has been used more frequently. Microemboli in the protection systems have been identified by 17.6% patients and were more determined using the EZ FilterWire and Emboshield-NAV protection system. Increased right ICA stenosis was more common in patients who smoke, and left ICA with a history of myocardial infarction and smoking. Protection system was often used in patients who have had severe left ICA stenosis. The lethality rate in the early post procedural period among men and women was 1.2% and 1.8%, and in 2-year period was 18.7% and 28.6%, respectively. The lethality rate during 2-year period, which have been used for protective systems have been lower. The possibility to experience complications (stroke or TIA) increased 3 aortic arch type and the right common carotid artery stenosis, reduced protection systems using. Focal... [to full text] / Darbo tikslas – įvertinti miego arterijų angioplastikos ir stentavimo ankstyvuosius ir vėlyvuosius rezultatus bei poveikį darančius veiksnius. Metodai. Tyrimo metu vertintos VMAS procedūros atliktos 2006-2013 metais. Iš viso buvo atliktos 227 procedūros 211 pacientų; iš jų 156 (75,3 proc.) vyrams ir 55 (24,7 proc.) moterims. Rezultatai. Tyrimas atskleidė, kad esant 3 aortos lanko tipui VMAS procedūros trukmė buvo reikšmingai ilgesnė, o mikroembolai apsaugos sistemose buvo nustatyti dažniau. Mikroembolai apsaugos sistemose buvo nustatyti dažniau kai VMAS procedūra truko ilgiau. Apsaugos sistemos atliekant VMAS procedūrą buvo naudotos 70,9 proc. pacientų. Vyrams ir jaunesnio amžiaus pacientams VMAS procedūros metu apsauga buvo taikyta dažniau. Mikroembolai apsaugos sistemose buvo nustatyti 17,6 proc. pacientų ir dažniau buvo nustatyti naudojant FilterWire EZ ir Embo-shield-NAV apsaugos sistemas. Didesnė dešinės VMA stenozė buvo dažnesnė rūkantiems pacientams, o kairės VMA sirgusiems miokardo infarktu bei rūkantiems. Apsauga dažniau buvo taikyta pacientams kurie turėjo didelio laipsnio kairės VMA stenozę. Ankstyvuoju po procedūriniu periodu vyrų ir moterų mirštamumas atitinkamai buvo 1,2 proc. ir 1,8 proc., o 2 metų laikotarpyje buvo 18,7 proc. ir 28,6 proc. Pacientų mirštamumas 2 metų laikotarpyje, kuriems buvo naudotos apsaugos sistemos buvo mažesnis. Galimybę patirti komplikacijas (GSI ar PSIP) didino 3 aortos lanko tipas ir dešinės bendrosios miego arterijos stenozė, mažino... [toliau žr. visą tekstą]

Vainikinių arterijų tyrimas daugiapjūviu kompiuteriniu tomografu (DKT) į klinikinę praktiką įdiegtas nesenai. Tai neinvazyvus tyrimo metodas, kurį galima atlikti ir ambulatoriniams pacientams. Tačiau greta savo privulumų, jis turi ir trūkumų – dėl nuolatinio vainikinių arterijų judėjimo širdies ciklo metu gali atsirasti liekamųjų judesio artefaktų atkuriant vaizdus. Jų tikimybė priklauso ne tik nuo aparato, kuriuo atliekamas tyrimas, techninių charakteristikų, bet ir nuo širdies veiklos ypatumų. Yra atlikta nemažai tyrimų, įvertinančių vainikinių arterijų vaizdų kokybės priklausomybę nuo širdies susitraukimų dažnio, jo variabilumo, kitų faktorių. Kairiosios Hiso pluošto kojytės blokados, sąlygojančios nesinchronišką skilvelių susitraukimą ir atsipalaidavimą, įtaka vaizdų kokybei tyrinėta mažai. Šiame tyrime buvo palyginta vaizdų kokybė tarp pacientų, kuriems nustatyta visiška kairiosios Hiso pluošto kojytės blokada ir nėra laidžiosios sistemos sutrikimų, grupių. Analizuota vainikinių arterijų įvertinimo visuose širdies ciklo rekonstrukciniuose intervaluose įtaka vaizdų kokybės vidurkiui. Nustatyta, kokia yra DKT tyrimo diagnostinė vertė identifikuojant hemodinamiškai reikšmingas vainikinių arterijų stenozes. Kadangi DKT tyrimas susijęs su jonizuojančia spinduliuote, įvertinti rentgeno vamzdžio srovės stiprumo moduliavimo ypatumai. Taip pat nustatyta širdies susitraukimų dažnio, jo variabilumo įtaka vaizdų kokybei, esant visiškai kairiosios Hiso pluošto kojytės blokadai. / Multislice computed tomography (MSCT) coronary angiography is one of the latest usage area of the computed tomography technology. It s a non-invasive diagnostic tool, wich can be performed in ambulant patients. MSCT coronary angiography beside it's advantages has some drawbacks. The main drawbacks are lower spatial resolution and residual motion artifacts in MSCT images. Therefore quality of coronary images and diagnostic value of MSCT angiography differs, depending on patient's clinical characteristics, especially on heart contraction features during scanning. Asynchronic contraction and relaxation of the right and left ventricles, caused of bundle branch block can also influence image quality of MSCT coronary angiography. To date, there are only few studies, conducted to analyse diagnostic performance of MSCT coronary angiography in patients with left bundle branch block. Although influence of heart rate, heart rate variability and the other factors (for example, age, sex, body mass index) on MSCT image quality are quite well investigated. Thus, the present study were designed to investigate the influence of complete left bundle branch block on image quality of MSCT coronary angiography more detail in comparison with control patients group without electrical conduction disturbances, reveal the diagnostic value of MSCT angiography to identify hemodinamicaly significant coronary stenosis.

Kepenų arterijų anatominiai variantai yra dažni. Viena dažniausių aberantinių (netipiškai atsišakojančių) kepenų arterijų atsišakojimo vietų yra viršutinė pasaito arterija. Pastarosios arterijos kraujotaka yra įtakojama daugybės fiziologinių ir patologinių veiksnių. Literatūroje taip pat aprašyti pavieniai atvejai apie iš viršutinės pasaito arterijos atsišakojančios aberantinės kepenų arterijos įtaką viršutinės pasaito arterijos hemodinamikai, tačiau didesnės apimties įrodymais pagrįstų tyrimų šioje srityje iki šiol nebuvo atlikta. Todėl šio tyrimo tikslas buvo įvertinti, ar aberantinė kepenų arterija, atsišakojanti iš viršutinės pasaito arterijos, reikšmingai įtakoja pastarosios kraujagyslės hemodinamiką. Šiame tyrime kompiuterinės tomografijos angiografijos pagalba įvertinti kepenų arterijų anatominiai variantai, atrinkti pacientai doplerio ultragarso tyrimams. Pastaruoju metodu tirta viršutinės pasaito arterijos kraujotaka pacientams, kurių vieni turėjo aberantinę kepenų arteriją, atsišakojančią iš viršutinės pasaito arterijos, o kiti turėjo įprastą kepenų arterijų anatomiją. Vertinta aberantinės kepenų arterijos, atsišakojančios iš viršutinės pasaito arterijos, įtaka pastarosios arterijos hemodinamikai (rezistentiškumui). Remiantis tyrimo duomenimis nustatyta, kad kepenų arterijų anatominiai variantai yra dažni. Aberantinė kepenų arterija, atsišakojanti iš viršutinės pasaito arterijos, reikšmingai mažina pastarosios arterijos rezistentiškumą. Pateiktos praktinės... [toliau žr. visą tekstą] / Anatomical variants of hepatic arteries are frequent. One of the most common origins of aberrant (atypically branching) hepatic arteries is superior mesenteric artery. Many physiologic and pathologic features influence hemodynamics of the latter artery. There were some sporadic cases in literature about the influence of aberrant hepatic artery arising from superior mesenteric artery to the hemodynamics of the latter artery, but no evidence based large extent studies were performed. Therefore the aim of this study was to evaluate how significant the aberrant hepatic artery branching from the superior mesenteric artery influences the hemodynamics of superior mesenteric artery. Anatomical variants of the hepatic arteries were evaluated by computed tomography angiography also the candidates for Doppler ultrasound were selected. Doppler ultrasound was used to evaluate the hemodynamics of the superior mesenteric artery in patients with aberrant hepatic artery arising from the superior mesenteric artery and in those with typical hepatic artery anatomy. The influence of the aberrant hepatic artery arising from superior mesenteric artery to the hemodynamics (resistance) of the superior mesenteric artery was assessed. The results of the investigation show that anatomical variants of the hepatic arteries are frequent. The aberrant hepatic artery arising from superior mesenteric artery significantly lowers resistance of the superior mesenteric artery. Practical recommendations were set... [to full text]

Anatomical variants of hepatic arteries are frequent. One of the most common origins of aberrant (atypically branching) hepatic arteries is superior mesenteric artery. Many physiologic and pathologic features influence hemodynamics of the latter artery. There were some sporadic cases in literature about the influence of aberrant hepatic artery arising from superior mesenteric artery to the hemodynamics of the latter artery, but no evidence based large extent studies were performed. Therefore the aim of this study was to evaluate how significant the aberrant hepatic artery branching from the superior mesenteric artery influences the hemodynamics of superior mesenteric artery. Anatomical variants of the hepatic arteries were evaluated by computed tomography angiography also the candidates for Doppler ultrasound were selected. Doppler ultrasound was used to evaluate the hemodynamics of the superior mesenteric artery in patients with aberrant hepatic artery arising from the superior mesenteric artery and in those with typical hepatic artery anatomy. The influence of the aberrant hepatic artery arising from superior mesenteric artery to the hemodynamics (resistance) of the superior mesenteric artery was assessed. The results of the investigation show that anatomical variants of the hepatic arteries are frequent. The aberrant hepatic artery arising from superior mesenteric artery significantly lowers resistance of the superior mesenteric artery. Practical recommendations were set... [to full text] / Kepenų arterijų anatominiai variantai yra dažni. Viena dažniausių aberantinių (netipiškai atsišakojančių) kepenų arterijų atsišakojimo vietų yra viršutinė pasaito arterija. Pastarosios arterijos kraujotaka yra įtakojama daugybės fiziologinių ir patologinių veiksnių. Literatūroje taip pat aprašyti pavieniai atvejai apie iš viršutinės pasaito arterijos atsišakojančios aberantinės kepenų arterijos įtaką viršutinės pasaito arterijos hemodinamikai, tačiau didesnės apimties įrodymais pagrįstų tyrimų šioje srityje iki šiol nebuvo atlikta. Todėl šio tyrimo tikslas buvo įvertinti, ar aberantinė kepenų arterija, atsišakojanti iš viršutinės pasaito arterijos, reikšmingai įtakoja pastarosios kraujagyslės hemodinamiką. Šiame tyrime kompiuterinės tomografijos angiografijos pagalba įvertinti kepenų arterijų anatominiai variantai, atrinkti pacientai doplerio ultragarso tyrimams. Pastaruoju metodu tirta viršutinės pasaito arterijos kraujotaka pacientams, kurių vieni turėjo aberantinę kepenų arteriją, atsišakojančią iš viršutinės pasaito arterijos, o kiti turėjo įprastą kepenų arterijų anatomiją. Vertinta aberantinės kepenų arterijos, atsišakojančios iš viršutinės pasaito arterijos, įtaka pastarosios arterijos hemodinamikai (rezistentiškumui). Remiantis tyrimo duomenimis nustatyta, kad kepenų arterijų anatominiai variantai yra dažni. Aberantinė kepenų arterija, atsišakojanti iš viršutinės pasaito arterijos, reikšmingai mažina pastarosios arterijos rezistentiškumą. Pateiktos praktinės... [toliau žr. visą tekstą]