The object of this dissertation is hedging in Lithuanian and English research articles in the field of humanities and biomedical sciences. The aim of the research is to identify hedging devices and functions in linguistic and medical research articles in Lithuanian and English and to explore to what extent hedging is language-specific and discipline-specific. As there is a great variety of linguistic resources which convey the pragmatic function of hedging, this research is limited to certain lexical hedges: modal verbs, lexical verbs and adverbials, which are analysed within the conceptual categories of epistemic modality, evidentiality and vagueness. The results of the research suggest that the variety of hedging devices is determined by the discipline, whereas the type of the most frequent lexical hedges depends on the language (English vs. Lithuanian). The frequency of hedges used in the analyzed research articles depends both on the language and discipline. The results of the cross-disciplinary research show that both Lithuanian and English authors of medical texts tend to use fewer hedges than linguists. The variety of hedges employed in the analyzed articles of both disciplines is also different. In both Lithuanian and English linguistic articles a greater variety of hedges has been observed. The results of the cross-linguistic research indicate that according to the main parameters of the analysis, the English authors of the analyzed research articles employ hedges... [to full text] / Disertacijoje tiriamas autoriaus pozicijos švelninimas (angl. hedging) humanitarinių mokslų srities (kalbotyros krypties) ir biomedicinos mokslų srities (medicinos krypties) moksliniuose straipsniuose anglų ir lietuvių kalbomis. Disertacijos tikslas – nustatyti sąšvelnių (angl. hedges) vartosenos tendencijas ir raiškos ypatumus kalbotyros ir medicinos straipsniuose lietuvių ir anglų kalbomis bei išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia autoriaus pozicijos raišką tyrinėtuose moksliniuose straipsniuose: konkreti mokslo sritis ar labiau kalbos, kultūros ypatumai. Dėl didelės kalbinių vienetų, galinčių atlikti sąšvelnių funkciją, įvairovės šiame darbe apsiribota tik tam tikromis raiškos priemonėmis: modaliniais veiksmažodžiais, leksiniais veiksmažodžiais ir prieveiksmiais bei aplinkybiniais žodžiais, tirtais iš episteminio modalumo, evidencialumo ir neapibrėžtumo kategorijų perspektyvos. Išanalizavus medžiagą, prieita prie tokių išvadų: sąšvelnių vartosenos įvairovė priklauso nuo disciplinos, o dažniausiai pasirenkamos leksinių vienetų grupės – nuo konkrečios kalbos (anglų vs. lietuvių). Sąšvelnių vartosenos dažnį lemia tiek kalba, tiek disciplina. Tarpdalykinio tyrimo rezultatų palyginimas rodo, kad ir lietuviai, ir anglakalbiai medikai vartoja mažiau tirtų kategorijų sąšvelnių nei kalbininkai. Skiriasi ir vartotų sąšvelnių įvairovė: tirtuose kalbotyros straipsniuose abiejomis kalbomis nustatyta įvairesnių sąšvelnių nei medicinos straipsniuose. Tarpkalbinio tyrimo rezultatai parodė... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje tiriamas autoriaus pozicijos švelninimas (angl. hedging) humanitarinių mokslų srities (kalbotyros krypties) ir biomedicinos mokslų srities (medicinos krypties) moksliniuose straipsniuose anglų ir lietuvių kalbomis. Disertacijos tikslas – nustatyti sąšvelnių (angl. hedges) vartosenos tendencijas ir raiškos ypatumus kalbotyros ir medicinos straipsniuose lietuvių ir anglų kalbomis bei išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia autoriaus pozicijos raišką tyrinėtuose moksliniuose straipsniuose: konkreti mokslo sritis ar labiau kalbos, kultūros ypatumai. Dėl didelės kalbinių vienetų, galinčių atlikti sąšvelnių funkciją, įvairovės šiame darbe apsiribota tik tam tikromis raiškos priemonėmis: modaliniais veiksmažodžiais, leksiniais veiksmažodžiais ir prieveiksmiais bei aplinkybiniais žodžiais, tirtais iš episteminio modalumo, evidencialumo ir neapibrėžtumo kategorijų perspektyvos. Išanalizavus medžiagą, prieita prie tokių išvadų: sąšvelnių vartosenos įvairovė priklauso nuo disciplinos, o dažniausiai pasirenkamos leksinių vienetų grupės – nuo konkrečios kalbos (anglų vs. lietuvių). Sąšvelnių vartosenos dažnį lemia tiek kalba, tiek disciplina. Tarpdalykinio tyrimo rezultatų palyginimas rodo, kad ir lietuviai, ir anglakalbiai medikai vartoja mažiau tirtų kategorijų sąšvelnių nei kalbininkai. Skiriasi ir vartotų sąšvelnių įvairovė: tirtuose kalbotyros straipsniuose abiejomis kalbomis nustatyta įvairesnių sąšvelnių nei medicinos straipsniuose. Tarpkalbinio tyrimo rezultatai parodė... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this dissertation is hedging in Lithuanian and English research articles in the field of humanities and biomedical sciences. The aim of the research is to identify hedging devices and functions in linguistic and medical research articles in Lithuanian and English and to explore to what extent hedging is language-specific and discipline-specific. As there is a great variety of linguistic resources which convey the pragmatic function of hedging, this research is limited to certain lexical hedges: modal verbs, lexical verbs and adverbials, which are analysed within the conceptual categories of epistemic modality, evidentiality and vagueness. The results of the research suggest that the variety of hedging devices is determined by the discipline, whereas the type of the most frequent lexical hedges depends on the language (English vs. Lithuanian). The frequency of hedges used in the analyzed research articles depends both on the language and discipline. The results of the cross-disciplinary research show that both Lithuanian and English authors of medical texts tend to use fewer hedges than linguists. The variety of hedges employed in the analyzed articles of both disciplines is also different. In both Lithuanian and English linguistic articles a greater variety of hedges has been observed. The results of the cross-linguistic research indicate that according to the main parameters of the analysis, the English authors of the analyzed research articles employ hedges... [to full text]

This dissertation is three interlinked studies that pilot new methods for combining corpus linguistics and semantic network analysis (SNA) to understand and teach academic language. Findings indicate that this approach leads to a deeper understanding of technical writing and offers an exciting new avenue for writing curriculum.<br><br>The first phase is a corpus study of fixed and variable formulaic language (n-grams and p-frames) in academic engineering writing. The results were analyzed functionally, semantically and rhetorically. In contrast to previous n-gram analyses, the p-frame analysis found that variable phrases are often participant-oriented and communicate author stance. <br><br>The second phase combined corpus and network analysis tools to create educational materials. Several elements of successful design were highlighted. The final phase tested the materials in two classes with fifteen graduate students, finding evidence for the value of this novel approach.<br>