Disertacijoje nagrinėjami Lietuvos bajorijos mediniai gyvenamieji pastatai, darbe vadinami ponų namais. Darbo t i k s l a s – išaiškinti ir pateikti Lietuvos bajorų namų medinės architektūros raidą nuo Valakų reformos iki 1861 Valstiečių reformos. Darbe tirti esami bei neišlikę (žinomi dėka šaltinių) mediniai bajorijos namai, nustatyti vyravę pastatų tipai, priežastys, lėmusios tipų kaitą, atskleidžiami architektūros ypatumai, ponų namo santykis su etnine ir profesionaliąja architektūra. Tyrimai parodė, kad skirtingų bajorijos sluoksnių ponų namų architektūros raida vyko skirtingai. Stambių ir vidutinių bajorų namų raida buvo intensyvi, ją ypač veikė stilinės architektūros pokyčiai. Smulkių bajorų namai kito mažai, statyboje laikytasi etninių tradicijų. Pagal stambių ir vidutinių bajorų XVI a. vidurio– XIX a. vidurio pastatų planines ir tūrines –erdvines struktūras ir formas, išskirti trys architektūrinės raidos etapai: ankstyvasis- formavimosi (iki XVII a. vidurio), „barokinis“ (XVII a. vidurio – XVIII a. septinto dešimtmečio); „klasicistinis“ (XVIII a. pabaigos – XIX a. vidurio). Pirmajame etape iš esmės pakito gyvenamosios erdvės sankloda ir namo įvaizdis: vietoje kelių skirtingų funkcijų namų, skirtų bajoro šeimai ir jo svečiams (gyvenamojo, pokylių namo, ir kt.) susiformavo vienas daugiafunkcinis, parterinis, simetriškos kompozicijos ponų namas. Antrajame ir trečiajame etapuose daugiafunkcinis ponų namas buvo tobulinamas pagal etiketo (gyvenimo būdo) ir vyravusių... [toliau žr. visą tekstą] / Doctoral thesis Evolution of wooden architecture of manor houses in Lithuania (from the middle of 16th century till the middle of 19th century) explore and present an evolution of the wooden architecture of manor houses since the middle of the 16th century till the middle of the 19th century. The thesis investigates the existing and not existing (known from the sources) wooden residential buildings of Lithuanian nobility, identifies their dominant types and reasons, which influenced the change of architecture, and reveals the singularities of the architecture and the relation of a manor’s house with ethnic and professional architecture. The research has shown that the architectural evolution of the manor house owned by nobility of different rank was developing differently. The development of great and middle-class nobility’s manor house was intense, especially influenced by the changes in style architecture. The small noblemen‘s houses were changing a little, their construction followed the ethnic traditions. According to the layout and shape of structures and forms of the buildings set on the manors of great and middle-class nobility, three stages of their architectural evolution were singled out: the period of early formation (till the middle of the 17th century), “baroque” period (from the middle of the 17th century till the seventh decade of the 18th century) and the “classicism” period (from the end of 18th century till the end of the 19th century). The doctoral thesis... [to full text]

Doctoral thesis Evolution of wooden architecture of manor houses in Lithuania (from the middle of 16th century till the middle of 19th century) explore and present an evolution of the wooden architecture of manor houses since the middle of the 16th century till the middle of the 19th century. The thesis investigates the existing and not existing (known from the sources) wooden residential buildings of Lithuanian nobility, identifies their dominant types and reasons, which influenced the change of architecture, and reveals the singularities of the architecture and the relation of a manor’s house with ethnic and professional architecture. The research has shown that the architectural evolution of the manor house owned by nobility of different rank was developing differently. The development of great and middle-class nobility’s manor house was intense, especially influenced by the changes in style architecture. The small noblemen‘s houses were changing a little, their construction followed the ethnic traditions. According to the layout and shape of structures and forms of the buildings set on the manors of great and middle-class nobility, three stages of their architectural evolution were singled out: the period of early formation (till the middle of the 17th century), “baroque” period (from the middle of the 17th century till the seventh decade of the 18th century) and the “classicism” period (from the end of 18th century till the end of the 19th century). The doctoral thesis... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjami Lietuvos bajorijos mediniai gyvenamieji pastatai, darbe vadinami ponų namais. Darbo tikslas – išaiškinti ir pateikti Lietuvos bajorų namų medinės architektūros raidą nuo Valakų reformos iki 1861 Valstiečių reformos. Darbe tirti esami bei neišlikę (žinomi dėka šaltinių) mediniai bajorijos namai, nustatyti vyravę pastatų tipai, priežastys, lėmusios tipų kaitą, atskleidžiami architektūros ypatumai, ponų namo santykis su etnine ir profesionaliąja architektūra. Tyrimai parodė, kad skirtingų bajorijos sluoksnių ponų namų architektūros raida vyko skirtingai. Stambių ir vidutinių bajorų namų raida buvo intensyvi, ją ypač veikė stilinės architektūros pokyčiai. Smulkių bajorų namai kito mažai, statyboje laikytasi etninių tradicijų. Pagal stambių ir vidutinių bajorų XVI a. vidurio– XIX a. vidurio pastatų planines ir tūrines –erdvines struktūras ir formas, išskirti trys architektūrinės raidos etapai: ankstyvasis- formavimosi (iki XVII a. vidurio), „barokinis“ (XVII a. vidurio – XVIII a. septinto dešimtmečio); „klasicistinis“ (XVIII a. pabaigos – XIX a. vidurio). Pirmajame etape iš esmės pakito gyvenamosios erdvės sankloda ir namo įvaizdis: vietoje kelių skirtingų funkcijų namų, skirtų bajoro šeimai ir jo svečiams (gyvenamojo, pokylių namo, ir kt.) susiformavo vienas daugiafunkcinis, parterinis, simetriškos kompozicijos ponų namas. Antrajame ir trečiajame etapuose daugiafunkcinis ponų namas buvo tobulinamas pagal etiketo (gyvenimo būdo) ir vyravusių stilių... [toliau žr. visą tekstą]