Pastaruoju metu, vis daugiau Lietuvos įmonių pradeda veiklą užsienio šalyse. Siekiant išsiaiškinti, kokie motyvai skatina jų tarptautinę plėtrą, buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 60 Lietuvos įmonių, kurios vykdo veiklą tiek savo šalyje, tiek ir užsienyje. Tyrimo metu buvo suformuluotos 4 hipotezės: 1) pagrindinis Lietuvos įmonių tarptautinės plėtros veiksnys yra ribota gimtosios šalies rinka; 2) Lietuvos įmonių tarptautinę plėtrą sąlygoja padidėjęs jų finansinis pajėgumas; 3) dėl žemos perkamosios galios Lietuvoje, šalies įmonės priverstos plėstis į kitų šalių rinkas, siekiant uždirbti didesnes pajamas; 4) Lietuvos įmonių tarptautinę plėtrą skatina jų vykdomai ekonominės veiklos rūšiai internacionalizacijos teikiami privalumai. Įvertinus gautus rezultatus, paaiškėjo, jog pirmoji hipotezė nepasitvirtino, antroji – pasitvirtino tik iš dalies, o trečioji bei ketvirtoji – pasitvirtino. Analizuojant Lietuvos įmonių, tiesiogiai investuojančių užsienio šalyse, veiklą, buvo nustatyti pagrindiniai jų plėtros motyvai: galimybė pasiekti didesnę perkamąją galią turinčius vartotojus; gamybinio potencialo išnaudojimas; gaunama didesnė ekonominė grąža bei gamybos masto efektas veikiant iš karto keliose rinkose. / At the present time, more and more Lithuanian companies starting they activities in foreign countries. To achieve the explanation of what motivates their international expansion, there was made a research, where participated 60 Lithuanian firms, which operates in Lithuania and in other foreign countries as well. During research, 4 hypotheses were developed: 1) the main motivating factor of foreign expansion of Lithuanian firms is limited native market; 2) the international expansion of Lithuanian firms occur because of their better financial status; 3) due to low purchasing power among Lithuanian customers, Lithuanian firms must expand abroad to gain more profits; 4) the international expansion of Lithuanian firms occur because of internationalization privileges, which emerge in a certain economic activity where they participate. During investigation, according to participant’s opinion, the first hypothesis was rejected, the second – partially supported, and the third and fourth – supported. It was estimated, that the main motives, which stimulate Lithuanian firms to expand abroad, are: ability to reach the customers with higher purchasing power; full exploitation of production potentials; higher gains and better production economy due to simultaneous operation in several countries.

Dėl nuolat augančios konkurencijos ir aplinkos dinamiškumo strateginio planavimo svarba pastaruoju metu labai išaugo. Strategija – tai priemonė, padedanti pasiruošti pokyčiams ir numatyti artimesnius bei tolimesnius žingsnius. Todėl strategijos formavimo procesas turi būti neatsiejama kiekvienos įmonės valdymo dalis, kadangi sėkmingas strateginio planavimo pritaikymas ne maža dalimi nulemia įmonės sėkmingą veiklą Tyrimo objektas yra strategijos formavimo procesas Lietuvos aeronautikos įmonėse. Darbo tikslas yra išnagrinėti strategijų teorijas, bei nustatyti kaip efektyviai yra formuojamos ir įgyvendinamos strategijos Lietuvos aviacinėse įmonėse. Darbą sudaro trys dalys. Pirmoji dalis skirta strategijų teorijų analizei, nagrinėjami įvairių teorijų atstovų pozicijos, pateikiamos pagrindinės šių teorijų prielaidos, taip pat pateikiama kritika. Antroje dalyje detaliai nagrinėjamas strateginio planavimo proceso ypatumai ir aktualios problemos susijusios su strategijų įgyvendinimo klausimais. Trečioje dalyje yra analizuojamos įmonių taikomos strategijos, nagrinėjamas įvairių strategijų taikymo potencialas. Lyginamosios analizės pagalba siekiama išryškinti taikomų strategijų minusus. / The subject of the research is implementation of strategy. During the research the implementation of the strategies was analyzed in the specific context of four Lithuanian aerospace enterprises. Research objectives are as following: • to analyze the theories of strategies; • to define factors leading to strategic failure; • to analyze the implementation of strategies in selected enterprises. The research investigates if the theoretical methods corresponds the empirical enterprises strategy implementation processes. Compare analysis used to define weak and strong elements of strategy implementation in enterprises. Research work basically consists of theoretical, analytic and practical parts. First part is the overview of theories of the strategies. Second part is the detailed analysis most common mistakes in strategic planning process which leads to strategic failure. Third part is the overview and analysis of strategies implementation in selected enterprises.

Magistro darbe „Mokesčių teisė: bendrosios teisės teorijos aspektai“ buvo tiriamos pagrindinės mokesčių teisės kategorijos. Magistro darbo tikslas - bendrosios teisės teorijos kategorijomis aprašyti ir išanalizuoti teisės normų, reguliuojančių su mokesčiais susijusius visuomeninius santykius, visumą. Magistro darbe buvo nagrinėjamos pagrindinės bendrosios teisės teorijos kategorijos ir teisės normos, reguliuojančios visuomeninius santykius mokesčių srityje. Nagrinėta mokesčių teisės sampratos problematika. Analizuota mokesčių teisės funkcionavimo teorinė dalis, koncentruotasi ties pačiu reiškiniu, aptartos pagrindinės sąvokos ir ribos. Nėra dar tvirtai suformuotos nuomonės: ar jau laikas kalbėti apie mokesčių teisę kaip savarankišką teisės šaką? Atsakymą į šį ir panašius klausimus buvo ieškoma šiame magistro darbe iš bendrosios teisės teorijos perspektyvos, tiriant, testuojant visuomeninius santykius mokesčių srityje reguliuojančią teisės normų visumą pagrindinėmis bendrosios teisės teorijos kategorijomis (teisės norma, teisės samprata, teisės struktūra, teisės šaltiniai, teisinio reguliavimo dalykas, metodas ir kt.). Apžvelgiami teoriniai teisės reguliavimo ir teisės taikymo klausimai. Analizuojami norminiai teisės aktai bei teismų praktika. Nagrinėjami norminiai teisės aktai – Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas ir kiti teisės aktai. Nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Apžvalga... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The fundamental conceptions of the tax law are analyzed in the Master’s Thesis “Tax Law: the aspects of the common law theory“. The objective of the Master’s Thesis is to describe and analyze the legal norms, regulating public relations related to taxes, in their entirety using categories of the common law theory. The fundamental categories of the common law theory and legal norms, regulating public relations in the tax area, are researched in the Master’s Thesis. The work contains the analysis of the problematic issues of the tax law conception. It contains the analysis of the theoretical section of the tax law functioning by concentrating on the phenomenon itself, and the discussion of the main concepts and limits. There is no strong opinion on the topic, whether it is already time to discuss the tax law as an independent law branch as yet. The answer to this problem and other similar issues is sought in this Master’s Thesis from the perspective of the common law by researching and testing the legal norms, regulating public relations related to taxes, in their entirety using categories of the common law theory (legal norm, conception of law, structure of law, law resources, subject of legal regulation, method, etc.). The work contains the review of theoretical issues of legal regulation and law application, the analysis of normative legislative acts and the practice of courts, the research of the following normative legislative acts: the Constitution, the Civil Code... [to full text]

Darbe „Nacionalizmas ir globalizacija: šiuolaikinių sociologinių teorijų analizė“ nagrinėjamos trys teorinės kryptys, skirtingai aprašančios nacionalizmo ir globalizacijos santykį: 1) radikalią ankstyvosios nacionalizmo bei vėlyvosios kosmopolitizmo modernybių perskyrą teigianti kryptis, kuri siejama su Ulrichu Becku; 2) nacionalinių valstybių sistemos hegemonijos įtvirtinimą teigianti kryptis, siejama su Michaelu Billigu; 3) ankstyvosios modernybės nacionalinių valstybių sistemos krizę teigianti ir šią sistemą atkuriančius globalizacijos prieštaravimus nagrinėjanti kryptis, kuri siejama su Zygmuntu Baumanu. Pagrindiniai darbe keliami klausimai, kurių pagrindu skiriamos trys kryptys, yra bent du: 1) koks nacionalizmo ir kosmopolitizmo santykis: ar nacionalizmas gali įgyti kosmopolitinę formą arba virsti kosmopolitinės tvarkos dalimi; 2) koks nacionalizmo ir globalizacijos žymimų modernėjimo procesų santykis: ar nacionalizmo kuriama nacionalinių valstybių sistema pajėgi spręsti globalizacijos išryškinamus modernėjimo procesų prieštaravimus, ar yra jų ardoma ir keičiama globalios kosmopolitinės tvarkos? Nors Baumano ir Becko nagrinėjami pokyčiai, pirmiausia ekonomikos globalizacija, ardo autonomiškos nacionalinės valstybės idealą, taip iškeldami klausimą apie ankstyvosios modernybės socialinės struktūros transformaciją į kosmopolitinę vėlyvosios modernybės, tačiau nacionalinė valstybė išlieka veikiau pagrindiniu dideles grupes vienijančiu veikėju bei yra atkuriama... [toliau žr. visą tekstą] / The paper “Nationalism and Globalization: an Analysis of Contemporary Sociological Theories” analyzes three theoretical paradigms, differently describing the relation between nationalism and globalization: 1) Ulrich Beck's model of radical distinction between the early modernity of nationalism and the late modernity of cosmopolitanism; 2) Michael Billig's model of globalization as a hegemony of nation-state system; 3) Zygmunt Bauman's model of both crisis of early modernity's nation-state system and its reconstruction through the contradictions of globalization. The main questions (which are the basis for distinguishing three paradigms) considered here are at least two: 1) what is the connection between nationalism and cosmopolitanism: can nationalism develop a cosmopolitan form or become a part of a cosmopolitan order; 2) what is the relation between nationalism and the processes of modernity-building, denoted by globalization: does the nation-state system adapt to meet the contradictions of globalization or is being it superseded by a global cosmopolitan order? Though Bauman's and Beck's analyzed changes, especially the globalization of economic sphere, erode the ideal of autonomic nation-state, thus forming a basis of a question about the possibility of early modernity's social structure's transformation into global cosmopolitan one; yet nation-state remains as the main unifying principal and is being reified by globalization's contradictions, Bauman's and Billig's defined... [to full text]

DYRAITĖ, Saulė. (2011) Kapitalo struktūros formavimas Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonėse. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas. 68 p. SANTRAUKA RAKTINIAI ŽODŽIAI: kapitalo struktūra, finansinis svertas, kapitalo struktūros formavimo teorijos. Įvairiose kapitalo struktūros formavimo teorijose, išskiriami įvairūs veiksniai, lemiantys kapitalo struktūros formavimo sprendimus. Dažnai įvairių teorijų išskiriami veiksniai kartojasi, tačiau neretai skirtingos teorijos numato skirtingą tų veiksnių poveikį kapitalo struktūros formavimo sprendimams. Iki šių dienų ekonomistai neturi vieningos nuomonės, kuri iš egzistuojančių teorijų geriausiai atspindi dabartinę įmonių elgseną. Darbo objektas – Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonių kapitalo struktūra. Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonių kapitalo struktūros formavimo tendencijas bei nustatyti, ar atspindi priimami kapitalo struktūros formavimo sprendimai kapitalo struktūros formavimo teorijų idėjas. Darbo uždaviniai: 1. Siekiant suformuluoti daugelio autorių nuomonę atspindinčią kapitalo struktūros sampratą, apžvelgti įvairių autorių siūlomas kapitalo struktūros sampratas. 2. Siekiant nustatyti, kaip keitėsi požiūris į kapitalo struktūros formavimą, apžvelgti kapitalo struktūros formavimo teorijų raidą bei nustatyti pagrindines kapitalo struktūros formavimo teorijų idėjas. 3. Siekiant išskirti šio darbo tyrimo kryptį, apžvelgti Lietuvos bei užsienio... [toliau žr. visą tekstą] / DYRAITE, Saule. (2011) Formation of the Capital Structure in Lithuanian Manufacturing Companies. MBA Graduation Paper. Kaunas: Kaunas Faculty of Humanities, Vilnius University. 68 p. SUMMARY KEYWORDS: capital structure, financial leverage, capital structure formation theories. Various theories of capital structure formation identify a range of factors affecting the capital structure decision - making. Often various theories identifies similar factors, but often a different theory provides different factor influence on the capital structure formation decision – making. To this day, economists do not have a single view of existing theories which best reflects the current behavior of firms. The research object - capital structure in Lithuanian manufacturing companies. The research purpose is to determine capital structure trends of Lithuanian manufacturing companies and to determine if capital structure formation decision - making reflects the ideas of capital structure formation theories. The objectives of the research are: 1. In order to formulate the capital structure conception, that reflects the opinion of a various authors, review the various concepts of capital structure. 2. In order to determine how approach of capital structure formatting was changing, review the evolution of main theories of capital structure formation and to determine the main ideas of capital structure formation theories. 3. In order to mark the research way of this work, review Lithuanian and... [to full text]

Motyvacijos tyrimų rezultatai vis dažniau naudojami valdymo gerinimui. Tyrimai vykdoma kaip vadybinė veikla įgauna ypatingą vaidmenį, nes organizacijos siekdamos išlaikyti savo konkurencingumą, nori tiekti vartotojams aukštos kokybės paslaugas ar produktus, kuriuos sukuria tinkamai motyvuotas personalas. Todėl šiandien organizacijose plačiai kalbama apie darbuotojų motyvavimą. Motyvacijos tyrimų rezultatai vis dažniau naudojami valdymo gerinimui. Tyrimai vykdoma kaip vadybinė veikla įgauna ypatingą vaidmenį, nes organizacijos siekdamos išlaikyti savo konkurencingumą, nori tiekti vartotojams aukštos kokybės paslaugas ar produktus, kuriuos sukuria tinkamai motyvuotas personalas. Bibliotekoms ši vadybinė veikla yra itin aktuali, nes ji aptarnauja platų ir skirtingą vartotojų ratą. O norint likti konkurencingais svarbi teikiamų paslaugų kokybė, kuria stipriai įtakoja ir jas tiekiančių darbuotojų konstruktyvus motyvavimas. Literatūroje pristatoma daug užsienio autorių sukurtų motyvavimo modelių, tačiau jų mechaninis perkėlimas Lietuvos sąlygomis nėra visada tikslingas, nes būtina atsižvelgti į kultūrinius, socialinius ekonominius skirtumus. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad motyvavimo teorijos ir jų modeliai yra taikomi daugiausiai verslo sektoriui. Mažai kalbama apie motyvavimą darbuotojams, kurie dirba ne privačiame sektoriuje. Magistrinio darbo tikslas - išanalizuoti teorinius motyvacijos aspektus, aptarti Lietuvos bibliotekų darbuotojų motyvavimo ypatumus. Motyvacija ir... [toliau žr. visą tekstą] / The motivation science as a management activity gains more and more important role, because organizations while trying to achieve and sustain their competitivity want to provide their customers with quality services or products that are made by properly motivated personnel. For libraries this management activity is especially urgent as libraries attend wide and diverse range of customers. That is why in order to remain in competition the quality of services is significant as well as it has a great impact on constructive motivation to services attending stuff. There is a great amount of foreign authors’ motivation models suggested in the literature nevertheless these models cannot be simply mechanically adapted to Lithuania’s situation. It would be inexpedient because of cultural, social and economical differences (it should be taken into consideration). It is significant to pay attention to the aspect that most of motivation theories and models are mostly adapted to business sector. There is little mentioned about motivation of personnel from non-private sector. The goal of this Master degree paper is to analyze the theoretical aspects of motivation, to discuss Lithuanian libraries’ personnel motivation peculiarities. Motivation and reasoning process are explored here from the management point of view. The main tasks for this goal achieving are: motivation in this final paper work is defined; motivation theories, factors, methods and means are presented. Lithuanian libraries... [to full text]

Baudžiamoji atsakomybė yra pati griežčiausia teisinės atsakomybės forma, sukelianti nusikaltusiam asmeniui griežčiausias teisines pasekmes ir paliečianti svarbiausias žmonių teises ir laisves. Jos turinį sudaro visos teisinės pasekmės, kylančios po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo. Šiame darbe analizuojama bausmė ir teistumas, kaip baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos. Visais laikais bausmės nagrinėjimui buvo skiriamas ypatingas dėmesys, nes ja paliečiamos svarbiausios prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės, tokios kaip gyvybė, laisvė ar sveikata. Todėl nieko keista, kad istorijos bėgyje ne kartą buvo keliamas klausimas ar valstybė turi teisę bausti žmogų. Tačiau idėjos, siekiančios paneigti pačios bausmės legitimumą, reikšmingos tik istoriniame lygmenyje, ir vėlesnių laikų mokslininkų visai nebeplėtotos, pripažįstant šią valstybės teisę nekvestionuojama ir būtina, dėmesį sutelkiant į bausmei keliamų tikslų problematiką, jos paskirtį ir kitus klausimus. Todėl toliau darbe ir analizuojamas bausmės paskirties klausimas, kurio pagrindu istorijos raidoje susiformavo ne viena bausmės teorija, turinti įtakos ir šiais laikais, sprendžiant šį klausimą. Per ją atsiskleidžia pati bausmės esmė ir jos realizavimo tikslai, kurių nuosekli sistema ir sudaro paskirtį. Bausmė išsiskiria iš kitų teisės šakų atsakomybės rūšių tuo, kad sukelia ypatingus teisinius padarinius – teistumą. Tai tam tikra ypatinga asmens teisinė padėtis, kuriam įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis... [toliau žr. visą tekstą] / Criminal charge is the most severe legal form of responsibility causing a criminal the hardest legal consequences and affecting the most important civil rights and liberties. Its content is composed of all legal consequences rising after conviction. The thesis of master’s work is analysis of punishment and conviction as forms of realization of criminal charge. In all times major attention was paid to investigation because it touches most important natural civil rights and freedom likewise life, liberty and health. The issue if a state has a right to punish a person was covered in due course of history several times. Though ideas negotiating criminal legitimating become more important on historic background and later on stopped being developed and questioned by scientists. The focus is the problems of punishment, its purpose and other questions. The question of penalty is analyzed on which bases not a single theory of punishment has been established to have influence still in current times on judgment this question. It helps to cover the point of punishment and issues of its realization. Penalty is different from the rest branches law because it causes serious legal sequence – conviction that is a situation in which summary conviction has already become effective. The consequences caused by conviction are separated into legal that appear only after misdemeanor and other legal sequences resulted by other code of law. It is approached to the conclusion that conviction is one of... [to full text]

SANTRAUKA Šio darbo tikslas - išanalizuoti suaugusių asmenų, turinčių intelekto sutrikimą, agresijos apraiškas ir jos įveikos būdus. Intelektas skirstomas į abstraktų, praktinį ir socialinį. Svarbu paminėti, jog dažniausiai mąstymo ir suvokimo sutrikimus lydi emociniai ir elgesio sutrikimai. Jie pasireiškia įvairiais fiziniais ar verbaliniais būdais, antisocialiniu elgesiu, neadekvačia situacijai, padidėjusia agresija. Agresija, kaip reakcija į stimulą, siekiant pakenkti aplinkiniams, yra biologinių ir socialinių veiksnių sąlygotas reiškinys. Atliktas kokybinis tyrimas, naudojant naratyvinio interviu metodą. Apklausti penki ekspertai: trys profesionalai, turintys darbo su sutrikusio intelekto asmenimis patirties, ir dvi motinos, auginančios dukteris, turinčias lengvą ir vidutinį intelekto sutrikimus. Rezultatai parodė, jog agresija dažniausiai yra socialinio mokymosi procese įgytas elgesys, demonstruojamas manipuliuojant bei siekiant patenkinti savo poreikius. Ekspertai pabrėžė, jog agresija atsiranda iš praradimo ir vienatvės baimės ir pasireiškia esant emociniam ar fiziniam nesaugumui. Todėl, galima daryti išvadą, jog sutrikusio intelekto asmens funkcionavimas tiesiogiai susijęs su gaunama pagalba, kurios dėka asmens būklė ir funkcionavimas gali pagerėti. / SUMMARY The aim of this thesis is to analyze the aggression of mentally disabled adults, its occurrence and the ways of negotiation. The intellect is categorized as abstract, practical and social. Important is that usually disorders in thinking and perception are contributed with emotional and behavioral disorders. They occur in different manual and verbal ways, antisocial behavior, and higher inadequate aggression. Aggression, as a reaction to a stimulus striving to wreak the others, is a phenomenon determined by biological and social factors. The qualitative research using the method of narrative interview was carried out. Five experts were quested: three professionals working in the field of mental disorders and two mothers, whose daughters have slight or medium intellect disorders. Results showed that aggression is usually a behavior gained in social learning process. This behavior is showed with manipulative intents and wishing to fulfill the own needs. The experts stressed the fair of bereavement and loneliness as a main cause of aggression. It appears in the presence of physical and emotional insecurity. The conclusion about the great importance of assistance can be made. It means that the functioning of a person with mental disorders could be improved by proper assistance.

Migracija vyko visais žmonijos istoriniais laikotarpiais, vyksta dabar ir vyks ateityje. Su laiku keičiasi viskas, o migracija ne išimtis. Tobulėjant mokslui migracija tampa greitesnė, prieinama daugeliui žmonių. Keičiantis žmonių gyvenimui, keičiasi ir migracijos kryptys bei pobūdis. Migracijos reikšmė pastaruoju metu stiprėja ir įgauna vis didesnį pagreitį, nes žmonių judėjimo mąstai laipsniškai auga. . Po įstojimo į ES Baltijos šalių gyventojams atsivėrė sienos ir migracija į kitas Europos valstybės pasidarė laisva. Emigracija iš Baltijos šalių padidėjo ir šiuo metu yra viena iš labiausiai diskutuojamų temų tarp politikų, mokslininkų bei spaudos atstovų. Vieningos nuomonės nėra, nes migracija turi teigiamų ir neigiamų pasekmių.Darbo objektas - migracija Baltijos šalyse. Darbo tikslas – nustatyti migracijos sukeliamus padarinius Baltijos šalyse ir pateikti galimus migracijos sukeliamų problemų sprendimo būdus remiantis kitų šalių patirtimi. Hipotezių iškėlimas - Pagrindinis stūmimo veiksnys Baltijos šalyse – mažas darbo užmokestis. - Didėja emigracija, veikiama neekonominių veiksnių. - Gerėjant Baltijos šalių ekonominei padėčiai, darbo jėgos emigracija mažės, o imigracija didės. Darbo struktūra ir jos paaiškinimas. Pirmoje darbo dalyje yra aptariami migracijos istoriniai aspektai, migracijos teorijos, veiksniai. Yra pateikiamos formules, pagal kurias galima apskaičiuoti asmenų apsisprendimą migruoti. Šioje dalyje yra supažindinama su teoriniais migracijos aspektais, kurie... [toliau žr. visą tekstą] / Migration is considered one of the most discussed issues today. Migration has an essential effect to country by several sectors: economic, demographic, political, cultural, religion, social, cultural, moral, ecologic. When the Baltic States joined the European Union, movement among countries get free. Because of this, the Baltic States have lost a lot of people. Migration has positive and negative effect to every part that takes place in migration process. Object of the paper- migration in the Baltic States. Purpose of the paper- to evaluate consequenses made by migration in the Baltic States and suggest how solve them according to the countries experience. There are formed these hypotheses: Too small salary is the main “push” factor in the Baltic States. No economics factors became more important. If economic situation grows up in the Baltic States, migration will decline, but imigration increase. Structure of the paper: The first part of the paper presents theorical material about history and theories of migration. Migration factors are presented by Abraham H. Maslow pyramid. There are express by formula advantages and disadvantages of migration. This part is based by theorical material which will be used in the analitical part. The second part. There are analysed economics and migration statistical information by Baltic States, Norway and Ireland. This part of paper can be useful to find the ways how we can reduse negative effect made by migration. The third part. There is... [to full text]

Mokslo filosofijoje maždaug nuo XX amžiaus 60 – tųjų metų, mokslo plėtros problema yra tapusi viena iš dominuojančių problemų ir argumentų šaltiniu. Brandžiausią mokslo plėtros analizę yra pateikęs Larry Laudanas. Laudanas apibendrina induktyvistų, deduktyvistų ir istorinės mokslo filosofijos krypties teoretikų mokslo plėtros modelius. Laudano mokslo plėtros teorija turi trūkumų, svarbiausias iš jų – neapibrėžta mokslo samprata. Probleminis šio darbo laukas yra mokslo filosofijos normatyvinės ir nenormatyvinės krypties ginčai. Laudanas siekia pateikti adekvačiausią mokslo racionalistų ir mokslo iracionalistų ginčų, mokslo plėtros įvertinimo, sprendimo versiją. Darbe ginama tezė: Larry Laudano pasiūlymas mokslo plėtrą vertinti remiantis faktiniu, metodologiniu ir aksiologiniu teorijų prasminių lygmenų skyrimu yra pranašesnis už kitų mokslo metodologų pasiūlymus, tačiau šis mokslo plėtros vertinimo modelis yra nepakankamai pagrįstas ir nepakankamai apibrėžtas. Pagrindiniai šio darbo šaltiniai yra L. Laudano „Science and Values“ (Laudan 1984) ir „Progress and Its Problems“ (Laudan 1997), taip pat T. S. Kuhno „Mokslo revoliucijų struktūra“ (Kuhn 2003). Darbe remiamasi Laudano mokslo aiškinimo ir tinklinės teorijos sampratos poziciją kritikuojančiais šaltiniais (Folse 1990, Fuller 1986, Lugg 1986, Quinn 1986, Stanford 2000, Worrall 1989). Laudanas pamatuotai kritikuoja Kuhno pasiūlytą mokslo plėtros modelį, atkreipdamas dėmesį į tai, jog Kuhnas negali racionaliais argumentais... [toliau žr. visą tekstą] / Since the 1960s the problem of justification of scientific development has been an important problem in the philosophy of science. Larry Laudan provides a mature analysis of scientific development. Laudan generalises the models of scientific advancement provided by inductivists, deductivists and the historical school of philosophy of science. Unfortunately, Laudan's theory of scientific development has important shortcomings, the most important of which is that concept of science is not defined. The problem field of this work is the controversy of normative and non-normative positions in the philosophy of science. Laudan aims to provide an adequate solution that accounts for the differences of evaluations of scientific advancement in the theories of scientific rationalists and scientific irrationalists. The following thesis is defended: Larry Laudan's suggestion to separate the factual, methodological and axiological layers of scientific theories when evaluating scientific advancement is superior to other suggestions, but this model of evaluation of scientific advancement is not well-founded and inadequately defined. Primary sources of this work are „Science and Values“ (Laudan 1984), „Progress and Its Problems“ (Laudan 1997) and „The Structure of Scientific Revolutions“ (Kuhn 2003). Criticism of Laudan's conception of science and his theory of a triadic network of justification (Folse 1990, Fuller 1986, Lugg 1986, Quinn 1986, Stanford 2000, Worrall 1989) is evaluated. Laudan... [to full text]