Valstybėms tiesioginių mokesčių srityje išlaikant suverenitetą ir laisvai nusistatant tiesioginių mokesčių rūšį, bazę, tarifą, apmokestinamus subjektus, atsiranda esminiai skirtumų, sukuriančių rinkos fragmentaciją ir didelių kliūčių efektyviam Bendrijos vidaus rinkos funkcionavimui. Visa tai ir atsilikimas nuo kitų sričių harmonizavimo lemia integracijos poreikį ir spaudimą valstybėms narėms harmonizuoti. Tačiau tiesioginių mokesčių pozityviosios integracijos bazė reikalauja, kad Taryboje priimant direktyvas būtų sprendžiama vieningai (nuo 2004 m. – 27-ių valstybių konsensusu). Tai de facto blokuoja privalomų teisės aktų leidybą ir sukuria politinių sprendimų stagnaciją. Priešingai nei pozityvioji integracija, negatyvioji integracija (daugiausia besiremianti laisvo judėjimo pažeidimų draudimais), vyksta itin sparčiai, nepaliaujamai didėjant ETT sprendžiamų bylų ir jų ratio decidendi sklaidą užtikrinančių Komisijos pažeidimo procedūrų skaičiui. ETT, spręsdamas bylas, taiko „visaapimantį” požiūrį: vertinant vienos valstybės įstatymų atitiktį EB teisei, analizuojami ne tik jos įstatymai, bet ir kitos, susijusios valstybės, įstatymai bei jų tarpusavio dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys, t.y. aplinkybių visuma, todėl netgi tas pats įstatymas santykyje su valstybės A įstatymais gali prieštarauti EB teisei, o su valstybės B – jau nebe. Tokia doktrina remiasi Cassis de Dijon abipusio pripažinimo principu: valstybė turi atsižvelgti į kitos valstybės įstatymų nuostatas; tačiau... [toliau žr. visą tekstą] / While Member States retain direct tax sovereignity and determine the tax, its base, rate, taxable subjects discretionary, fundamental differencies occur, resulting in market fragmentation and big obstacles for effective functioning of Community internal market. These differencies and the gap between harmonization in direct taxes and other spheres stipulate the need of harmonization and pressure for the Member States. However, the sole harmonization base requires the Council to act unanimously (starting from year 2004 – by consent of 27 states). This de facto blocks the law-making of compulsory acts and leads to stagnation of political decisions. Contrary to positive integration, negative integration (mostly founded on prohibitions to restrict free movement) proceeds rapidly, while in the meantime the number of cases solved by European Court of Justice (ECJ) and infringement procedures initiated by Commision which ensure the spread of ECJ cases’ ratio decidendi is constantly growing. ECJ when providing the decisions applies overall approach: evaluation of one Member State’s laws means taking into account the whole situation, including the laws of other related Member State and their inter-tax treaties. Therefore the same law is liable to be restrictive in relation to the laws of Member State A, but not restrictive in relation with the laws of Member State B. This doctrine is based under the Cassis de Dijon principle of mutual recognition: Member State is obliged to consider... [to full text]

Darbe atliekamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) ir Europoje vyraujančių deliktų teisės vienodinimo tendencijų – Europos deliktų teisės principų (PETL) ir Bendros principų sistemos projekto (DCFR) civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų palyginimas, siekiant skirti ir įvertinti jų atitiktį dabartiniame Europos deliktų teisės harmonizavimo ir unifikavimo etape. Atliekant tyrimą apibendrinamos pagrindinės Vakarų Europos deliktų teisės tradicijos, pateikiama bendra PETL, DCFR ir Lietuvos deliktų teisės sistemos charakteristika. Daromos išvados, kad PETL ir DCFR grindžiamos generalinio delikto principu. Juose skiriamos ir detaliai konkretizuojamos visos, būdingos ir Lietuvos deliktų teisės sistemai, sąlygos, kurioms esant gali būti taikoma civilinė deliktinė atsakomybė – žala, kaltė ir priežastinis ryšys. Konstatuojamas esminis CK skirtumas nuo PETL ir DCFR nuostatų, apibrėžiant trečiųjų asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, ratą. CK trečiųjų asmenų teisė į neturtinės žalos atlyginimą įtvirtinta tik nukentėjusiojo gyvybės atėmimo atveju. PETL ir DCFR tokią trečiųjų asmenų teisę numato ir nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo atvejais. Kaltė pagal PETL ir DCFR nuostatas gali turėti ir tyčios formą. Pabrėžiama, jog tokia nuostata prieštarauja CK. Vertinant priežastinio ryšio sąlygą daroma išvada, jog CK įtvirtinta jos samprata neprieštarauja PETL ir DCFR nuostatoms. / Work carried out the Civil Code of the Republic of Lithuania (CC) and Europe prevailing trends in the convergence of tort law – the Principles of European Tort Law (PETL) and the Draft Common Frame of Reference (DCFR) civil tort liability in terms of comparison in order to allocate and assess their compliance with current European tort law harmonization and unification stage. The study summarizes the main Western European tradition of tort law, the general PETL, DCFR and Lithuanian tort law system performance. Conclude that PETL and DCFR based on the general tort principle. They are awarded and all the details down specific characteristic of the Lithuanian tort law system and the conditions, under which may be subject the civil tort liability – damage, fault and causation. Finding the essential difference between CC and the PETL, DCFR provisions under definition the circle of third parties, who are entitle to non-pecuniary damages. The right of the third parties by CC consolidated only the victim’s death. PETL and DCFR provide the third party under victim’s death and personal injury cases. Fault by PETL and DCFR provisions could have the form of intentional. Emphasized that such a provision is contrary to CC. Assessing the condition of causality, it is concluded, that the CC provides its conception in compliance with the PETL and DCFR provisions.